Aistra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: eo:Pasio |
SNėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Sentencijos == |
== Sentencijos == |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. |
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. |
||
⚫ | |||
# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
⚫ | |||
⚫ | # Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | # Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
# |
# Truputis [[aistra|aistros]] [[Protas|protą]] aštrina, daug – slopina. – [[Stendalis]]. |
||
# |
# Valdyk [[aistra]]s, antraip aistros užvaldys tave. – [[Epiktetas]]. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
# Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. – [[Epiktetas]]. |
|||
⚫ | |||
[[Kategorija:Emocijos]] |
[[Kategorija:Emocijos]] |
21:39, 27 gruodžio 2009 versija
Sentencijos
- Aistra – blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – R. V. Emersonas.
- Aistra – persitvarkiusi meilė. – J. Laucius.
- Aistringos širdies istorija visada nepaprastai paprasta. – A. Vinji.
- Aistros – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – K. A. Helvecijus.
- Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis. – D. Didro.
- Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
- Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai. – O. de Balzakas.
- Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – A. Einšteinas.
- Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros. – G. Hėgelis.
- Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – T. Draizeris.
- Kiekvieno kančioje, emocijoje, aistroje esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso menui. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. Menas – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia laikas. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – A. Kamiu.
- Meilė – vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei ateities. – O. de Balzakas.
- Nėra didesnės nelaimės]] kaip nežinoti savo aistros ribų. – Lao Dzė.
- Troškimas valdyti protus – tai viena iš pačių stipriausių aistrų. – Napoleonas I.
- Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina. – Stendalis.
- Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. – Epiktetas.
- Valdymasis – pati didžiausia valdžia, būti pavergtam savo aistrų – pati didžiausia vergovė. – Seneka.
- Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, - tai pavydas ir baimė. – Dž. Č. Kolinzas.
- Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. – J. G. Herderis.
- Žmogus turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. – Ž. Polis.