Heinrichas Heinė

Heinrichas Heinė

Heinrich Heine (1797-1856) – vokiečių rašytojas.

Sentencijos

Apie kvailius

1. Kvailys tas, kuris mėgina pridengti savo menkystę protėvių nuopelnais.
2. Kvailiai mano, kad, norint Kapitoliju užgrobti, pirma reikia užpulti žąsis.
3. Kvailių pasaulyje daugiau negu žmonių.

Apie žmogų

1. Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.
2. Geriau būti nelaimingu žmogumi, negu savimi patenkinta kiaule.
3. Kiekvienas žmogus tai pasaulis. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio istorija.
4. Nieko neveikiantis žmogus niekada nebūna visai laimingas; dykūno veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis.
5. Ribotas, bet sąžiningas žmogus dažnai mato kiaurai visas pačių apsukriausių verteivų suktybes.
6. Veikla neužimtas žmogus niekuomet negali džiaugtis didele laime.
7. Visi sveiki žmonės myli gyvenimą.

Kitos

1. Buteliuose aš matau baisybes, kurias sukels jų turinys: tarytum regėčiau indus su išsigimėliais, gyvatėmis ir embrionais gamtos mokslų muziejuje.
2. Cezaris arba niekas.
3. Gamta kaip didis poetas sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą.
4. Gerasis susiranda žemėje rojų, o piktasis čia iš anksto mėgaujasi savo pragaru.
5. Gerumas vertingesnis už grožį.
6. Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina.
7. Išmintis turi tik vienaskaitą ir tikslias ribas, o kvailysčių tūkstančiai ir visos beribės.
8. Jo narsumo užtektų šimtui liūtų, o proto – dviem asilams.
9. Kai areną palieka herojai, į ją įžengia klounai.
10. Kančios, nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį skausmą.
11. Kiekvienos epochos savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos pažanga.
12. Kupina šilumos ir ištikimybės mirtis yra geriau negu šaltas, neištikimas gyvenimas.
13. Meilė! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga - begalinis kilnumas ir beveik antjutiminis nesavanaudiškumas.
14. Nepaklusti jokiam įstatymui - vadinasi, neturėti visų patikimiausios apsaugos, nes įstatymai turi mus ginti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs pačių.
15. Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove.
16. Pasaulio didingumas visuomet adekvatus dvasios didingumui.
17. Sielos kūriniai amžini ir pastovūs, o kritika – kažkas kintančio. Ji kyla iš savo meto pažiūrų.
18. Sumanymų ir jausmų atžvilgiu jaunystė nesavarankiška, todėl mirtimi ir jausmu ypač aprėpia tiesą.
19. Talentas mėgdžioja gamtą ir analitiškai kuria tai, ką genijus kuria sintetiškai, bet dar charakterių tarp vienų ir kitų.
20. Tarnai, neturintys pono, nėra laisvi žmonės – liokajystė tūno jų sieloje.