Žanas de la Briujeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
20 eilutė: 20 eilutė:
# Malonumas [[kritika|kritikuoti]] trukdo gėrėtis [[grožis|grožiu]].
# Malonumas [[kritika|kritikuoti]] trukdo gėrėtis [[grožis|grožiu]].
# Mes bijome [[senatvė]]s, nors nesame tikri, ar jos sulauksime.
# Mes bijome [[senatvė]]s, nors nesame tikri, ar jos sulauksime.
# [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl vyrų.
# [[Muzika]], [[skulptūra]], [[poezija]], [[dailė]] ir [[oratorius|oratoriaus]] menas nepakenčia [[vidutinybė]]s.
# [[Muzika]], [[skulptūra]], [[poezija]], [[dailė]] ir [[oratorius|oratoriaus]] menas nepakenčia [[vidutinybė]]s.
# Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam.
# Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam.

18:27, 21 lapkričio 2009 versija

Jean de la Bruyere (1645-1696) – prancūzų rašytojas.

Žanas de la Briujeras

Sentencijos

Apie gyvenimą

  1. Dauguma žmonių išeikvoja daugiau kaip pusę gyvenimo tam, kad antrąją jo pusę padarytų nelaiminga.
  2. Gyvenimas yra tai, ką žmonės uoliausiai stengiasi išlaikyti ir ką mažiausiai tausoja.
  3. Gyvenime kartais subtiliausia gudrybe tampa paprastumas ir atvirumas.

Kitos

  1. Bailus, praradęs gėdą žmogus gali ryžtis didžiausiai niekšybei.
  2. Bet kuriuo, net pačiu smulkiausiu, nereikšmingiausiu mūsų poelgiu jau pasireiškia visas mūsų charakteris.
  3. Daug skaitytojų – daug priešų.
  4. Dažnai daug greičiau ir naudingiau pačiam prisitaikyti prie kitų negu priversti kitus prisitaikyti prie savęs.
  5. Dosnumas – ne tik duoti daug, bet ir duoti laiku.
  6. Gaila, jog negyvename taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo klaidų.
  7. Jei atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas.
  8. Jeigu vieni mirtų, o kiti ne, mirti būtų labai apmaudu.
  9. Karaliaus malonės nuopelnų neneigia, bet ir neįrodo.
  10. Kartais po pašaipa slypi dvasios skurdas.
  11. Laisvė – ne dykinėjimas, o laisvas naudojimasis laiku, darbo ir veiklos pasirinkimas.
  12. Malonumas kritikuoti trukdo gėrėtis grožiu.
  13. Mes bijome senatvės, nors nesame tikri, ar jos sulauksime.
  14. Moterys viena kitos nemėgsta dėl vyrų.
  15. Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės.
  16. Ne tiek protas, kiek širdis padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam.
  17. Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų moteris mylėti savo vyrus.
  18. Net ir nekalčiausius juokus galima sau leisti vien su mandagiais ir protingais žmonėmis.
  19. Nuo gudrumo iki suktumo tik vienas žingsnis, tereikia prie gudrumo pridėti melą ir turėsi suktumą.
  20. Nuobodulys atėjo į pasaulį per tingulį.
  21. Pašnekovo talentą turi ne tas, kuris noriai kalba pats, o tas, su kuriuo noriai kalba kiti. Jei po pokalbio su jumis žmogus liko patenkintas savimi ir savo giliamintiškumu, vadinasi, jis liko patenkintas ir jumis. Žmonės nori ne žavėtis, o patikti.
  22. Pats tobuliausias malonumas – teikti malonumą kitiems.
  23. Su artimu teisingai elgtis dera neatidėliojant: delsi – būsi neteisus.
  24. Sukčiai linkę manyti, kad visi kiti panašūs į juos.
  25. Šlovė arba nuopelnas vienų žmonių – rašyti gerai, o kitų – nerašyti apskritai.
  26. Visiškas silpnavališkumas – labai bjaurus charakteris.
  27. Visos mūsų nelaimės atsiranda dėl to, kad mes nemokame būti vieni.
  28. Vyras geriau saugo kitų, o ne savo paslaptis. Moteris geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis.