Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''''[[w:Vang Čungas|Vang Čungas]]''' (27-104) |
'''''[[w:Vang Čungas|Vang Čungas]]''' (27-104) – kinų filosofas.'' |
||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# [[Alkis|Alkanas]] nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]]. |
# [[Alkis|Alkanas]] nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]]. |
||
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais. |
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais. |
||
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. |
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]]. |
||
# Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos [[vaisius|vaisių]]. |
|||
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. |
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. |
||
# [[Žmogus|Žmonės]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas. |
# [[Žmogus|Žmonės]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas. |
||
20:08, 19 rugsėjo 2009 versija
Vang Čungas (27-104) – kinų filosofas.
Sentencijos
- Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
- Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
- Ar tyru ir doru darbu gali nedengti pavydaus šmeižto dulkes?
- Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
- Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
- Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
- Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
- Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
- Gilios mintys neduoda turtų.
- Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
- Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
- Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
- Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
- Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
- Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
- Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių.
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
- Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
- Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
- Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
- Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.