Jausmai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atrakino „Jausmai“ |
S Automatinis brūkšnių taisymas. |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Sentencijos == |
== Sentencijos == |
||
# Būdamas jaunas, reikalavau iš [[žmogus|žmonių]] daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios [[draugystė]]s, nuolatinio [[jaudulys|jaudulio]]. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų [[jausmas|jausmai]], [[draugystė]], kilnūs [[poelgis|poelgiai]] man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra [[malonė]]. |
# Būdamas jaunas, reikalavau iš [[žmogus|žmonių]] daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios [[draugystė]]s, nuolatinio [[jaudulys|jaudulio]]. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų [[jausmas|jausmai]], [[draugystė]], kilnūs [[poelgis|poelgiai]] man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra [[malonė]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
||
# [[Draugystė]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. |
# [[Draugystė]] daro neišardoma ir jos žavesį didina [[jausmas]], kurio stinga [[meilė|meilei]], – [[pasitikėjimas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. |
# [[Ekonomika]] kalba [[skaičius|skaičiais]], o ne [[jausmas|jausmais]]. – [[Bronislovas Lubys|B. Lubys]]. |
||
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. |
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
||
# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. |
# Mūsų slepiami [[jausmas|jausmai]] yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. |
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
||
# [[Politika|Politikos]] veikėjai nesivadovauja [[meilė|meile]] arba [[neapykanta]], juos veikia [[interesas|interesai]], o ne [[jausmas|jausmai]]. |
# [[Politika|Politikos]] veikėjai nesivadovauja [[meilė|meile]] arba [[neapykanta]], juos veikia [[interesas|interesai]], o ne [[jausmas|jausmai]]. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. |
||
# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. |
# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# [[Sielvartas]] - iš visų mūsų [[jausmas|jausmų]] patvariausias. |
# [[Sielvartas]] - iš visų mūsų [[jausmas|jausmų]] patvariausias. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# Stiprus [[žmogus]] yra tas, kuris gali valdyti savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]]. |
# Stiprus [[žmogus]] yra tas, kuris gali valdyti savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. |
||
# Sukurti dailią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] - kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] [[jausmas|jausmą]]. |
# Sukurti dailią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] - kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] [[jausmas|jausmą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. |
||
# Tikras [[jausmas]] nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. |
# Tikras [[jausmas]] nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. |
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
||
# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. |
# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. |
||
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. |
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
||
# Neišreikštas [[dėkingumas]] yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. |
# Neišreikštas [[dėkingumas]] yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. – Nežinomas autorius. |
||
# Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. |
# Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
||
# Ne [[idėja]], o jausmu patraukiami [[Žmogus|žmonės]]. |
# Ne [[idėja]], o jausmu patraukiami [[Žmogus|žmonės]]. – [[Hipolitas Tenas Taine]]. |
||
# Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[Dovana|dovaną]]. |
# Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[Dovana|dovaną]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė]]. |
||
# Įvykdyta [[pareiga]] beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. |
# Įvykdyta [[pareiga]] beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė]]. |
||
# Kiti mūsų nepatenkina dažniausiai tada, kai esame nepatenkinti savimi. |
# Kiti mūsų nepatenkina dažniausiai tada, kai esame nepatenkinti savimi. – [[Anri Frederikas Amjelis]]. |
||
# Žavėtis – tai prielankiai pripažinti kitų [[Žmogus|žmonių]] panašumą į mus. |
# Žavėtis – tai prielankiai pripažinti kitų [[Žmogus|žmonių]] panašumą į mus. – [[Ambrozas Birsas]]. |
||
# Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią [[Akimirka|akimirką]] ji gali sužinoti apie [[Gyvenimas|gyvenimą]] viską, kad po to, atsiribojus nuo [[Aistra|aistros]], vėl panerti į begalinių metų tuštybę. |
# Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią [[Akimirka|akimirką]] ji gali sužinoti apie [[Gyvenimas|gyvenimą]] viską, kad po to, atsiribojus nuo [[Aistra|aistros]], vėl panerti į begalinių metų tuštybę. – [[Stefanas Cveigas]]. |
||
[[Kategorija:Psichologija]] |
[[Kategorija:Psichologija]] |
09:26, 19 liepos 2009 versija
Sentencijos
- Būdamas jaunas, reikalavau iš žmonių daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios draugystės, nuolatinio jaudulio. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų jausmai, draugystė, kilnūs poelgiai man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra malonė. – A. Kamiu.
- Draugystė daro neišardoma ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. – O. de Balzakas.
- Ekonomika kalba skaičiais, o ne jausmais. – B. Lubys.
- Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas - kad nieko bendra su jausmais neturi. – O. Vaildas.
- Mūsų slepiami jausmai yra daug galingesni už atvirai reiškiamus. – O. de Balzakas.
- Nuostabiausias ir giliausias jausmas, kurį galime patirti yra mistiškumas. Tai visų mokslų užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs baimėje, tolygus mirusiam. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – žinojimas. – A. Einšteinas.
- Politikos veikėjai nesivadovauja meile arba neapykanta, juos veikia interesai, o ne jausmai. – F. Česterfildas.
- Protas visuomet šykštesnis už jausmą. – O. de Balzakas.
- Sielvartas - iš visų mūsų jausmų patvariausias. – O. de Balzakas.
- Stiprus žmogus yra tas, kuris gali valdyti savo mintis ir jausmus. – Napoleonas Bonapartas.
- Sukurti dailią statulą ir įkvėpti jai gyvybę - kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą. – V. Hugo.
- Tikras jausmas nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. – O. de Balzakas.
- Visa bloga poezija kyla iš tikro jausmo. Natūralumas yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti menininku. – O. Vaildas.
- Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. – Dž. R. Lovelis.
- Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – A. Einšteinas.
- Neišreikštas dėkingumas yra lyg linksėjimas kam nors tamsoje. Tu žinai, ką tam žmogui jauti, bet jis to nežino. – Nežinomas autorius.
- Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas - kad nieko bendra su jausmais neturi. – O. Vaildas.
- Ne idėja, o jausmu patraukiami žmonės. – Hipolitas Tenas Taine.
- Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną. – Johanas Volfgangas Gėtė.
- Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. – Johanas Volfgangas Gėtė.
- Kiti mūsų nepatenkina dažniausiai tada, kai esame nepatenkinti savimi. – Anri Frederikas Amjelis.
- Žavėtis – tai prielankiai pripažinti kitų žmonių panašumą į mus. – Ambrozas Birsas.
- Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią akimirką ji gali sužinoti apie gyvenimą viską, kad po to, atsiribojus nuo aistros, vėl panerti į begalinių metų tuštybę. – Stefanas Cveigas.