Džonas Vindemas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''''John Wyndham''' (1903-1969) – anglų rašytojas.'' ==Sentencijos== # Nieko nėra baisiau už visišką vienatvę. Vienas žmogus – ...
 
Nėra keitimo santraukos
2 eilutė: 2 eilutė:
==Sentencijos==
==Sentencijos==
# Nieko nėra baisiau už visišką [[vienatvė|vienatvę]]. Vienas [[žmogus]] – niekas. Būti drauge – jau [[tikslas]], o tikslas padeda apsisaugoti nuo liguistos [[baimė]]s.
# Nieko nėra baisiau už visišką [[vienatvė|vienatvę]]. Vienas [[žmogus]] – niekas. Būti drauge – jau [[tikslas]], o tikslas padeda apsisaugoti nuo liguistos [[baimė]]s.
# [[Vienatvė]] slegia ir kamuoja, iškraipo tai, kas įprasta ir krečia bjaurius pokštus su psichika. Ji kaip koks priešas supa tave iš visų pusių, tampo nervus ir siunčia jiems pavojaus signalus, nė akimirką neleisdama pamiršti, kad tu niekam nerūpi, niekas neateis tau į pagalbą. Ji teigia tau, kad esi vienas kaip atomas, paklydęs erdvėje, ir tik laukia progos tave išgąsdinti, mirtinai išgąsdinti – štai ko visą laiką siekia vienatvė ir štai ko jokiu būdu negalima jai leisti. Jei atimsi draugiją padarui, gyvenančiam bandoje, jį suluošinsi, pažeisi jo prigimtį. Kalinys ar atsiskyrėlis žino, kad greta yra [[visuomenė]], kad jis vis tiek priklauso jai. Bet kai visuomenės nebėra, jos narys negali gyventi. Jis jau nebėra visuomenės dalelė, jis jau nei šis, nei tas, ir nebeturi kur dėtis.
# Žmogaus pranašumas priklauso ne nuo [[smegenys|smegenų]] [...]. Jis priklauso nuo smegenų sugebėjimo pasinaudoti informacija, kurią jos gauna per siaurą matomų šviesos spindulių pluoštelį. Jo [[civilizacija]], viskas, ko jis pasiekė ar galėjo pasiekti, priklauso nuo sugebėjimo pagauti tą virpesių skalę nuo raudonos iki violetinės.


{{DEFAULTSORT:Vindemas Džonas}}
{{DEFAULTSORT:Vindemas Džonas}}

15:09, 6 liepos 2009 versija

John Wyndham (1903-1969) – anglų rašytojas.

Sentencijos

  1. Nieko nėra baisiau už visišką vienatvę. Vienas žmogus – niekas. Būti drauge – jau tikslas, o tikslas padeda apsisaugoti nuo liguistos baimės.
  2. Vienatvė slegia ir kamuoja, iškraipo tai, kas įprasta ir krečia bjaurius pokštus su psichika. Ji kaip koks priešas supa tave iš visų pusių, tampo nervus ir siunčia jiems pavojaus signalus, nė akimirką neleisdama pamiršti, kad tu niekam nerūpi, niekas neateis tau į pagalbą. Ji teigia tau, kad esi vienas kaip atomas, paklydęs erdvėje, ir tik laukia progos tave išgąsdinti, mirtinai išgąsdinti – štai ko visą laiką siekia vienatvė ir štai ko jokiu būdu negalima jai leisti. Jei atimsi draugiją padarui, gyvenančiam bandoje, jį suluošinsi, pažeisi jo prigimtį. Kalinys ar atsiskyrėlis žino, kad greta yra visuomenė, kad jis vis tiek priklauso jai. Bet kai visuomenės nebėra, jos narys negali gyventi. Jis jau nebėra visuomenės dalelė, jis jau nei šis, nei tas, ir nebeturi kur dėtis.
  3. Žmogaus pranašumas priklauso ne nuo smegenų [...]. Jis priklauso nuo smegenų sugebėjimo pasinaudoti informacija, kurią jos gauna per siaurą matomų šviesos spindulių pluoštelį. Jo civilizacija, viskas, ko jis pasiekė ar galėjo pasiekti, priklauso nuo sugebėjimo pagauti tą virpesių skalę nuo raudonos iki violetinės.