Vang Čungas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Patikslintos kategorijos ir kt.
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
'''''[[w:Vang Čungas|Vang Čungas]]''' (27-104) - kinų filosofas.''
'''''[[w:Vang Čungas|Vang Čungas]]''' (27-104) - kinų filosofas.''
==Sentencijos==
==Sentencijos==
# Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]].
# [[Alkis|Alkanas]] nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]].
# Ar ne geriau užsitarnauti [[Šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis.
# Ar tyru ir doru [[darbas|darbu]] gali nedengti pavydaus [[šmeižtas|šmeižto]] dulkes?
# Aukštesnieji [[valdininkas|valdininkai]] pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
# Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs [[rašytojas|rašytojai]] yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
# Be ramybės [[mintis|mintys]] nekyla, o be minties [[teptukas]] negreitas rašyti.
# [[Elgesys|Elgesiu]] kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o [[sėkmė]] – tik nuo aplinkybių.
# Galima įkurti naują [[ugnis|ugnį]], bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
# Gilios [[mintis|mintys]] neduoda turtų.
# [[Ginčas]] panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
# Jei [[valdovas]] apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų [[ministras|ministrų]].
# Žmonės, girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas.
# Jei [[vargšas]] ir [[turčius]] kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
# Skurdi [[mintis]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos]].
# [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
# [[Žmogus|Žmonės]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas.
# [[Žmogus|Žmonės]] neatsargiai renkasi [[draugas|draugus]]. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
# Žmonių [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
# Žmonių [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
# [[Žodis|Žodžius]] galima pakeisti, o [[Talentas|talento]] pakeisti nepavyksta.
# Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
# Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
# Žodžius galima pakeisti, o [[Talentas|talento]] pakeisti nepavyksta.
# Ar ne geriau užsitarnauti [[Šlovė|šlovę]] savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
# Ar tyru ir doru darbu gali nedengti pavydaus šmeižto dulkes?
# Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
# Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
# Be ramybės mintys nekyla, o be minties [[teptukas]] negreitas rašyti.
# Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
# Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
# Gilios mintys neduoda turtų.
# Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
# Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
# Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
# Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.


[[Kategorija:Kinai]]
[[Kategorija:Kinai]]

21:04, 23 birželio 2009 versija

Vang Čungas (27-104) - kinų filosofas.

Sentencijos

  1. Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
  2. Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
  3. Ar tyru ir doru darbu gali nedengti pavydaus šmeižto dulkes?
  4. Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
  5. Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
  6. Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
  7. Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
  8. Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
  9. Gilios mintys neduoda turtų.
  10. Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
  11. Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
  12. Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
  13. Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
  14. Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
  15. Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
  16. Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
  17. Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
  18. Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
  19. Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
  20. Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.