|
|
1 eilutė: |
1 eilutė: |
|
'''''[[w:Vang Čungas|Vang Čungas]]''' (27-104) - kinų filosofas.'' |
|
'''''[[w:Vang Čungas|Vang Čungas]]''' (27-104) - kinų filosofas.'' |
|
==Sentencijos== |
|
==Sentencijos== |
|
# Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]]. |
|
# [[Alkis|Alkanas]] nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra [[mintis|minties]]. |
|
⚫ |
# Ar ne geriau užsitarnauti [[Šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais ]], negu kitais žmonėmis naudotis. |
|
⚫ |
# Ar tyru ir doru [[darbas|darbu ]] gali nedengti pavydaus [[šmeižtas|šmeižto ]] dulkes? |
|
⚫ |
# Aukštesnieji [[valdininkas|valdininkai ]] pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti. |
|
⚫ |
# Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs [[rašytojas|rašytojai ]] yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai. |
|
⚫ |
# Be ramybės [[mintis|mintys ]] nekyla, o be minties [[teptukas]] negreitas rašyti. |
|
⚫ |
# [[Elgesys|Elgesiu ]] kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o [[sėkmė ]] – tik nuo aplinkybių. |
|
⚫ |
# Galima įkurti naują [[ugnis|ugnį ]], bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos. |
|
⚫ |
# Gilios [[mintis|mintys ]] neduoda turtų. |
|
⚫ |
# [[Ginčas ]] panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti. |
|
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga. |
|
# Gražios [[moteris|moterys]] akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga. |
|
⚫ |
# Jei [[valdovas ]] apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų [[ministras|ministrų ]]. |
⚫ |
# Žmonės, girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas. |
|
|
⚫ |
# Jei [[vargšas ]] ir [[turčius ]] kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta. |
|
⚫ |
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų [[paprotys|papročių ]] kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais. |
|
⚫ |
# Skurdi [[mintis ]] slypi už įmantrios [[kalba|kalbos ]]. |
|
⚫ |
# [[Žmogus ]] turi [[veikla|veikti ]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. |
|
⚫ |
# [[Žmogus|Žmonės ]], girdami kieno nors [[gerumas|gerumą]], paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors [[niekšybė|niekšybes]], per daug sutirština kalčių spalvas. |
|
⚫ |
# [[Žmogus|Žmonės ]] neatsargiai renkasi [[draugas|draugus ]]. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas. |
|
# Žmonių [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. |
|
# Žmonių [[poelgis|poelgiai]] nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa [[išdavikas|išdaviku]], o teisuolis – [[apgavikas|apgaviku]]. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. |
|
⚫ |
# [[Žodis|Žodžius ]] galima pakeisti, o [[Talentas|talento]] pakeisti nepavyksta. |
⚫ |
# Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. |
|
⚫ |
# Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas. |
|
⚫ |
# Žodžius galima pakeisti, o [[Talentas|talento]] pakeisti nepavyksta. |
|
⚫ |
# Ar ne geriau užsitarnauti [[Šlovė|šlovę]] savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis. |
|
⚫ |
# Ar tyru ir doru darbu gali nedengti pavydaus šmeižto dulkes? |
|
⚫ |
# Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti. |
|
⚫ |
# Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai. |
|
⚫ |
# Be ramybės mintys nekyla, o be minties [[teptukas]] negreitas rašyti. |
|
⚫ |
# Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių. |
|
⚫ |
# Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos. |
|
⚫ |
# Gilios mintys neduoda turtų. |
|
⚫ |
# Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti. |
|
⚫ |
# Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta. |
|
⚫ |
# Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų. |
|
⚫ |
# Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais. |
|
⚫ |
# Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos. |
|
|
|
|
|
|
[[Kategorija:Kinai]] |
|
[[Kategorija:Kinai]] |
Vang Čungas (27-104) - kinų filosofas.
Sentencijos
- Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
- Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
- Ar tyru ir doru darbu gali nedengti pavydaus šmeižto dulkes?
- Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
- Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
- Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
- Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
- Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
- Gilios mintys neduoda turtų.
- Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
- Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
- Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
- Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
- Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
- Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
- Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
- Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
- Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.
- Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.