Šlovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žiedas (aptarimas | indėlis)
Žiedas (aptarimas | indėlis)
10 eilutė: 10 eilutė:
# [[Šlovė]] – tai [[nuodas|nuodai]], kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. - [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Šlovė]] – tai [[nuodas|nuodai]], kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. - [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Tas, kuris paniekino tuščią [[šlovė|šlovę]], gali pasiekti tikrąją. – [[Titas Livijus|T. Livijus]].
# Tas, kuris paniekino tuščią [[šlovė|šlovę]], gali pasiekti tikrąją. – [[Titas Livijus|T. Livijus]].
# Tas, kuris nežino [[laikas|laiko]] vertės, gimė ne [[Šlovė|šlovei]]. - [[Liukas de Klapje Vovenargas]]
# Tas, kuris tikisi iš [[istorija|istorijos]] [[teisingumas|teisingumo]], reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam [[žmogus|žmogui]] [[žygdarbis|žygdarbio]] [[šlovė|šlovę]] ir [[nemirtingumas|nemirtingumą]], nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į [[nežinomybė]]s [[tamsa|tamsą]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# Tas, kuris tikisi iš [[istorija|istorijos]] [[teisingumas|teisingumo]], reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam [[žmogus|žmogui]] [[žygdarbis|žygdarbio]] [[šlovė|šlovę]] ir [[nemirtingumas|nemirtingumą]], nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į [[nežinomybė]]s [[tamsa|tamsą]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# Užkariautojo [[šlovė]] - žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. - [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].
# Užkariautojo [[šlovė]] - žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. - [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]].

14:43, 26 gegužės 2009 versija

Antikiniai posakiai

  1. HEROSTRATO ŠLOVĖ. Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo: pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą.

Sentencijos

  1. Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. - Ciceronas.
  2. Jaunystė svajoja apie šlovę. – Dž. Baironas.
  3. Kelias į šlovę praskinamas darbu. – P. Siras.
  4. Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – H. Heinė.
  5. Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina. - T. Fuleris.
  6. Šlovė – tai mirties šviesulys. - O. de Balzakas.
  7. Šlovė – tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. - O. de Balzakas.
  8. Tas, kuris paniekino tuščią šlovę, gali pasiekti tikrąją. – T. Livijus.
  9. Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei. - Liukas de Klapje Vovenargas
  10. Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. – S. Cveigas.
  11. Užkariautojo šlovė - žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. - F. Česterfildas.