Stefanas Cveigas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
87 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
S
'''''[[w:Stefanas Cveigas|Stefan Zweig]]''' (1881-1942) – austrų rašytojas, biografas.''
[[Vaizdas:Stefan Zweig2.png|thumb|Stefanas Cveigas]]
 
== Sentencijos ==
=== Apie aistrą ===
# [[Aistra]] dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką energiją. Ji gali išspausti titaniškas [[jėga]]s net iš santūriausios [[siela|sielos]].
# Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią akimirką ji gali sužinoti apie [[gyvenimas|gyvenimą]] viską, kad po to, atsiribojus nuo [[aistra|aistros]], vėl panerti į begalinių metų tuštybę.
# Tik [[aistra|aistros]], sunaikinusios joje visa žmogiška, dėka, jos vardas dar ir šiandien gyvas eilėse bei ginčuose.
 
===Apie žygdarbį===
# Kiekvienas didis vienos [[tauta|tautos]] [[žygdarbis]] atliekamas visoms tautoms.
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris|charakterį]] geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę.
# [[Žmogus|Žmogum]], kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti juokingas, tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu.
=== Kitos ===
# [[Abejonė]] - pikčiausias žmonijos [[žinios|žinių]] priešas.
# [[Atjauta]] - gerai. Tačiau yra dvejopo pobūdžio atjauta. Viena - mažadvasė ir sentimentali. Kita - tikra, kuri reikalauja veiksmų.
# [[Baimė]] ir [[siaubas]] – blogi padėjėjai.
# [[Burtas|Burtą]] visada ištraukia tas, kuris to nesitiki.
# Nėra [[tauta]]i nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė, paskirta [[svetimšalis|svetimšalių]] valdžios.
# Nė vienas [[gydytojas]] neišrašys tokio gero [[vaistas|vaisto]] nuvargusiam [[kūnas|kūnui]] ir iškankintai [[siela]]i, kaip [[viltis]].
# Nė vienas [[menininkas]] nėra nepertraukiamai visų 24 savo dienos valandų metu menininkas; visų svarbiausia, visa besitęsiančia, kas jam pavyksta, atsitinka tik retomis inspiracijos akimirkomis. - ''Sternstunden der Menschheit''.
# Niekas taip labai nenusilpnina menininko, karvedžio, valdžios vyro kaip nepaliaujama [[sėkmė]], kada ir kaip tik jis užsinori. - ''[[Žozefas Fušė]]. Politikos veikėjo portretas.''
# Nori [[taika|taikos]] - ruoškis jai, ruoškis, negailėdamas savo jėgų, kiekvieną tavo gyvenimo dieną, kiekvieną tavo dienų valandą.
# [[Senatvė|Pasenti]], vadinasi, liautis bijojus [[praeitis|praeities]].
# Pati iškiliausia, pati tyriausia [[idėja]] tampa žema ir niekinga, kai tik ji suteikia valdžią jos vardu pilkai asmenybei daryti nežmogiškus dalykus.
# Pirmu tikros politinės [[išmintis|išminties]] ženklu visada lieka gebėjimas iš anksto atsisakyti to, kas nepasiekiama.
# [[Politika|Politikoje]] neskubrus [[atkaklumas]] visada įveikia nežabotą [[jėga|jėgą]], kruopščiai parengtas [[planas]] – improvizuotą [[entuziazmas|entuziazmą]], [[realizmas]] – [[romantizmas|romantizmą]].
# Sprendžiančios galios - [[likimas]] ir [[mirtis]] - retai ateina be perspėjimo.
# Susenti - reiškia, atskratyti [[praeitis|praeities]] baimės.
# Tam, kuris pasaulį visą laiką regi tiktai iš viršaus (imperatoriaus padebesių), iš valdžios dramblio kaulo bokšto aukštybių, pažįstamos tik nuolankiųjų [[šypsena|šypsenos]] ir jų pavojingas [[paslaugumas]].
# Tas, kam brangi [[tiesa]], nesirems priverstiniais parodymasi kaip užtarnautu [[pasitikėjimas|pasitikėjimu]].
# Tas, kuris laiko [[saikas|saiką]] rankoje, pamiršta tikrąjį jo svorį. - ''[[Žozefas Fušė]]. Politikos veikėjo portretas.''
# Tik kai žmoguje sukyla jo dvasinės [[galia|galios]], jis iš tikrųjų gyvas sau ir kitiems, kai tik jo [[siela]] sugniuždyta bei rauda, ji tampa regimu atvaizdu.
# Tik [[nelaimė]] leidžia pažvelgti giliai ir plačiai į pasaulio tikrovę. - ''Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.''
# Tik [[nesėkmė]]je [[menininkas]] suvokia savo tikrąjį pažiūrį į [[kūryba|kūrybą]], tik po [[pralaimėjimas|pralaimėjimo]] [[karvedys]] pamato savo [[klaida]]s.
# Tik patyręs [[nesėkmė|nesėkmę]] [[menininkas]] suvokia savo tikrąjį santykį su [[kūrinys|kūriniu]], tik patyręs [[pralaimėjimas|pralaimėjimą]] [[karvedys]] pamato savąsias [[klaida]]s, tik nemalonėn patekęs [[politikas]] iš tikrųjų geba aprėpti politinę situaciją. - ''Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.''
# Tik pertrūkis tuščiąja eiga besisukančiam ritmui suteikia naujos įtampos ir kūrybinio stangrumo. - ''[[Žozefas Fušė]]. Politikos veikėjo portretas.''
# Tik tas nugali [[gyvenimas|gyvenimą]], kas prasismelkia į jo gelmes.
# Tik tas praturtina [[žmonija|žmoniją]], kuris padeda jam pažinti save, kas pagilina jo kūrybinę [[sąmonė|sąmonę]].
# Tokia jau žmogaus [[prigimtis]], kad, atsidūręs tarp dviejų stovyklų, dviejų idėjų, besiginčijančių, būti ar nebūti, jis negali atsisipirti traukai prisišlieti prie vienos ar kitos pusės, pripažinti vieną teisinga, o kitą - neteisinga, apkaltinti vieną ir išgirti kitą.
# Vienas turi inicijuoti [[taika|taiką]] lygiai taip pat kaip ir [[karas|karą]].
# Visa suvelta iš savo prigimties veržiasi į [[aiškumas|aiškumą]], o visa tamsu - į [[šviesa|šviesą]].
# Visada, prieš atsirandant galimybei pastatyti ką nors nauja, turi susilpnėti to, kas jau egzistuoja, [[autoritetas]].
 
39 641

pakeitimas

Naršymo meniu