Mišelis de Montenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
11 eilutė: 11 eilutė:
# [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį.
# [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį.
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas.
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas.
# [[Žmonės]] tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai [[žinojimas|žino]].
===Kitos===
===Kitos===
# [[Bailumas]] – [[žiaurumas|žiaurumo]] motina.
# [[Bailumas]] – [[žiaurumas|žiaurumo]] motina.

17:33, 13 balandžio 2009 versija

Michel de Montaigne (1533-1592) – prancūzų filosofas,rašytojas.

Mišelis de Montenis

Sentencijos

Apie gyvenimą

  1. Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.
  2. O, kaip likimas palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai gyvenimas tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo.
  3. Tikras mūsų galvosenos veidrodis yra mūsų gyvenimas.

Apie žmogų

  1. Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru.
  2. Kiekviename žmoguje esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei.
  3. Pjedestalas – dar ne statula. Matuokite žmogų ne ant kojokų stovintį.
  4. Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas.
  5. Žmonės tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai žino.

Kitos

  1. Bailumasžiaurumo motina.
  2. Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega.
  3. Ir didžiausią talentą pražudo dykinėjimas.
  4. Kas užsikrėtęs ligos baime, tas jau užsikrėtęs baimės liga.
  5. Klaidas padaro visi, bet jas pripažįsta tik didieji.
  6. Man svarbiau gerai pažinti save, o ne Ciceroną.
  7. Nauda, kurią mums duoda lavinimasis, yra ta, kad mes daromės geresni ir išmintingesni.
  8. Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai ginčytis su kvailiu.
  9. Nėra natūralesnio troškimo už troškimą žinių.
  10. Nėra sielvarto, kurio negalėtų apmaldyti knyga.
  11. Patirties įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti.
  12. Patyrimas – universali mokslų motina.
  13. Pats ryškiausias išmintingumo ženklas – nuolatinis gyvenimo džiaugsmas.
  14. Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau.
  15. Savo pinigams išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsigyti.
  16. Sokratas į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave mirti“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“.
  17. Sunku ir gana rizikinga priklausyti nuo kito valios.
  18. Tik kvailiai visada būna įsitikinę savo teisumu.
  19. Tikrai žalinga laikyti save tokiu išmintingu, kad visai atmestum mintį, jog kitas gali manyti priešingai.
  20. Žodis ir darbas – skirtingi dalykai: pamokslininką reikia skirti nuo pamokslo.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –