Prigimtis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# Aukščiausias [[gėris]] yra [[gyvenimas]] pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]]. |
|||
# [[Dorovė|Dorovinė]] žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: [[poelgis|poelgiai]] priklauso tiesiogiai nuo [[charakteris|charakterio]] ar nuo [[idėja|idėjų]], kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
# [[Dorovė|Dorovinė]] žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: [[poelgis|poelgiai]] priklauso tiesiogiai nuo [[charakteris|charakterio]] ar nuo [[idėja|idėjų]], kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]]. |
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]]. |
11:07, 10 balandžio 2009 versija
Sentencijos
- Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
- Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
- Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
- Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
- Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
- Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.