Mišelis de Montenis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: it:Michel de Montaigne |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''''[[w:Mišelis de Montenis|Michel de Montaigne]]''' |
'''''[[w:Mišelis de Montenis|Michel de Montaigne]]''' (1533-1592) – prancūzų filosofas,rašytojas.'' |
||
[[Vaizdas:Michel-eyquem-de-montaigne 1.jpg|thumb|Mišelis de Montenis]] |
[[Vaizdas:Michel-eyquem-de-montaigne 1.jpg|thumb|Mišelis de Montenis]] |
||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
# Tikras mūsų galvosenos veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. |
# Tikras mūsų galvosenos veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. |
||
===Apie žmogų=== |
===Apie žmogų=== |
||
# Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą |
# Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. |
||
# Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. |
# Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. |
||
# [[Pjedestalas]] |
# [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. |
||
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia |
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. |
||
===Kitos=== |
===Kitos=== |
||
# [[Bailumas]] – [[žiaurumas|žiaurumo]] motina. |
# [[Bailumas]] – [[žiaurumas|žiaurumo]] motina. |
||
23 eilutė: | 23 eilutė: | ||
# Nėra [[sielvartas|sielvarto]], kurio negalėtų apmaldyti [[knyga]]. |
# Nėra [[sielvartas|sielvarto]], kurio negalėtų apmaldyti [[knyga]]. |
||
# [[Patirtis|Patirties]] įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti. |
# [[Patirtis|Patirties]] įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti. |
||
# [[Patyrimas]] |
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. |
||
# Pats ryškiausias [[išmintis|išmintingumo]] ženklas |
# Pats ryškiausias [[išmintis|išmintingumo]] ženklas – nuolatinis gyvenimo [[džiaugsmas]]. |
||
# Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau. |
# Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau. |
||
# Savo [[pinigai|pinigams]] išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsigyti. |
# Savo [[pinigai|pinigams]] išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsigyti. |
||
31 eilutė: | 31 eilutė: | ||
# Tik [[kvailys|kvailiai]] visada būna įsitikinę savo teisumu. |
# Tik [[kvailys|kvailiai]] visada būna įsitikinę savo teisumu. |
||
# Tikrai žalinga laikyti save tokiu [[išmintis|išmintingu]], kad visai atmestum mintį, jog kitas gali manyti priešingai. |
# Tikrai žalinga laikyti save tokiu [[išmintis|išmintingu]], kad visai atmestum mintį, jog kitas gali manyti priešingai. |
||
# [[Žodis]] ir [[darbas]] |
# [[Žodis]] ir [[darbas]] – skirtingi dalykai: pamokslininką reikia skirti nuo pamokslo. |
||
==Nuorodos== |
|||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
||
12:41, 7 balandžio 2009 versija
Michel de Montaigne (1533-1592) – prancūzų filosofas,rašytojas.
Sentencijos
Apie gyvenimą
- Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.
- O, kaip likimas palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai gyvenimas tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo.
- Tikras mūsų galvosenos veidrodis yra mūsų gyvenimas.
Apie žmogų
- Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru.
- Kiekviename žmoguje esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei.
- Pjedestalas – dar ne statula. Matuokite žmogų ne ant kojokų stovintį.
- Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas.
Kitos
- Bailumas – žiaurumo motina.
- Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega.
- Ir didžiausią talentą pražudo dykinėjimas.
- Kas užsikrėtęs ligos baime, tas jau užsikrėtęs baimės liga.
- Klaidas padaro visi, bet jas pripažįsta tik didieji.
- Man svarbiau gerai pažinti save, o ne Ciceroną.
- Nauda, kurią mums duoda lavinimasis, yra ta, kad mes daromės geresni ir išmintingesni.
- Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai ginčytis su kvailiu.
- Nėra natūralesnio troškimo už troškimą žinių.
- Nėra sielvarto, kurio negalėtų apmaldyti knyga.
- Patirties įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti.
- Patyrimas – universali mokslų motina.
- Pats ryškiausias išmintingumo ženklas – nuolatinis gyvenimo džiaugsmas.
- Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau.
- Savo pinigams išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsigyti.
- Sokratas į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave mirti“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“.
- Sunku ir gana rizikinga priklausyti nuo kito valios.
- Tik kvailiai visada būna įsitikinę savo teisumu.
- Tikrai žalinga laikyti save tokiu išmintingu, kad visai atmestum mintį, jog kitas gali manyti priešingai.
- Žodis ir darbas – skirtingi dalykai: pamokslininką reikia skirti nuo pamokslo.