Salomėja Nėris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# [[Draugystė|Draugystę]] mano tau – kaip saulę, / kaip šviesų ilgesį nešu. |
# [[Draugystė|Draugystę]] mano tau – kaip saulę, / kaip šviesų ilgesį nešu. |
||
# [[Džiaugsmas|Džiaukis]] ir dainuok su visu pasauliu, [[kančia|kentėk]] ir [[liūdesys|liūdėk]] vienas. |
# [[Džiaugsmas|Džiaukis]] ir dainuok su visu pasauliu, [[kančia|kentėk]] ir [[liūdesys|liūdėk]] vienas. |
||
# Gero tobulo [[žmogus|žmogaus]] ir pačios žydinčios [[gamta|gamtos]] [[ilgesys]] verčia mus pamilti ir žemę, ir žmones. |
|||
# [[Gyvenimas]] gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai. |
# [[Gyvenimas]] gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai. |
||
# [[Meilė]] – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – ''Dienoraštis'', 1925-04-25). |
# [[Meilė]] – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – ''Dienoraštis'', 1925-04-25). |
15:12, 28 kovo 2009 versija
Salomėja Nėris (1904-1945) – lietuvių poetė.
Sentencijos
- Aš juk visada esu su Jumis/ Jums atminimo žiedu pražydėsiu/ mane Jūs rast darbe, kovoj,/ Ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu.
- Draugystę mano tau – kaip saulę, / kaip šviesų ilgesį nešu.
- Džiaukis ir dainuok su visu pasauliu, kentėk ir liūdėk vienas.
- Gero tobulo žmogaus ir pačios žydinčios gamtos ilgesys verčia mus pamilti ir žemę, ir žmones.
- Gyvenimas gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai.
- Meilė – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – Dienoraštis, 1925-04-25).
- Meilė ir kančia gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės gyvenimas tuščias ir beprasmis.
- Meilė saldina širdis, skausmas jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – Dienoraštis, 1925-04-25).
- Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.
- Nėra pasauly tokios vertybės, kurios netekus reikėtų kartis.
- Saulė leidžias. Dega jūra.
- Štai, gėlės! Gražios! Kvepia!/ Tik dvi dešimti sū!/ Čia baltos, čia raudonos –/ Taip mėgiamos visų –/ Nevalgiau šiandie ... Ponai!/ Tik dvi dešimti sū!
- Žiūrėk – mums saulė kelią/ Vaivorykštėm nudažo,/ Mus pusnuogius apkloja/ Ji šilko spinduliais.