Skausmas

Aforizmai

1. Kai kas ir ant laužo džiūgauja, triumfuoja ne todėl, kad įveikė skausmą, o todėl, kad nejaučia jo ten, kur tikėjosi. – F. Nyčė.
2. Malonumas skirtas gražiam kūnui, o skausmas – gražiai sielai. – O. Vaildas.
3. Meilė saldina širdis, skausmas jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – S. Nėris.

Patarlės

1. Pasidalintas skausmas – pusė skausmo, pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas. – Lietuvių liaudis.
2. Skausmo nei sėja, nei pjauna. – Lietuvių liaudis.
3. Skausmo neragavęs, laimės nepažinsi. – Lietuvių liaudis.

Priežodžiai

1. Be skausmo nėra džiaugsmo. – Lietuvių liaudis.
2. Kitas skausmų nesumažins. – Lietuvių liaudis.
3. Koks skausmas, toks ir dejavimas. – Lietuvių liaudis.
4. Svetimo skausmo nepasisavinsi. – Lietuvių liaudis.

Sentencijos

1. Skausmas, kitaip nei malonumas, nesidangsto kauke. – Oskaras Vaildas.
2. Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta. – H. Heinė.
3. Dievas atėjo numirti ant Kryžiaus, nes pavydėjo mums mūsų skausmo. Tas keistas žvilgsnis, dar netapęs jo žvilgsniu. – A. Kamiu.
4. Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami,/ Audrina protą kančia maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu myli, laimingas esi. – J. V. Gėtė.
5. Gelbstint žmogų leistina sukelti jam ir skausmą. – Publijus Siras.
6. Kančios, nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį skausmą. – H. Heinė.
7. Ne malonumas, o skausmo nebuvimas rūpi išminčiui. – Aristotelis.
8. Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos skausmu, o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą. – J. V. Gėtė.
9. Pirma ateina skausmas, tik tada pinigai. – A. Kostolanis.
10. Praėjęs skausmas – nebe skausmas. – Margaret Preston.
11. Skausmas yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk valią tą vaizdinį pakeisti, jį atmesk, liaukis skundęsis, ir skausmas dings. – M. Aurelijus.
12. Vienos vienintelės isteriškos išsilavinusios patelės skausmo naktis nė iš tolo neprilyginama su kančiomis visų tų gyvūnų, kuriuos žmonės, ieškodami atsakymų į mokslo klausimus, klausinėjo peilio ašmenimis. – F. Nyčė.
13. Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga. – J. Marcinkevičius.
14. Žmogus per skausmą, per kančią, siekdamas katarsio, daugiau pažįsta, plačiau ir giliau pamato. 0 J. Marcinkevičius.