Jūratė Sučylaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# [[Abejingumas]] tapo mūsų gyvenimo norma. |
# [[Abejingumas]] tapo mūsų gyvenimo norma. |
||
# Išmokę [[pasiaukojimas|aukotis]] kitiems, [[žmogus|žmonės]] atsikrato menkavertiškumo, lengviau susibičiuliauja, sprendžia šeimos konfliktus. Reikia mokyti [[vaikas|vaikus]] užjausti, nusišypsoti, atleisti. |
|||
⚫ | |||
# Už [[nejautrumas|nejautrumą]] ir [[egoizmas|egoizmą]] mus skaudžiai plaka [[susvetimėjimas|susvetimėjimo]] rykštė. |
# Už [[nejautrumas|nejautrumą]] ir [[egoizmas|egoizmą]] mus skaudžiai plaka [[susvetimėjimas|susvetimėjimo]] rykštė. |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:Lietuviai|Sučylaitė Jūratė]] |
[[Kategorija:Lietuviai|Sučylaitė Jūratė]] |
14:19, 22 vasario 2009 versija
G. 1959 m. Lietuvių rašytoja, gydytoja.
Sentencijos
- Abejingumas tapo mūsų gyvenimo norma.
- Išmokę aukotis kitiems, žmonės atsikrato menkavertiškumo, lengviau susibičiuliauja, sprendžia šeimos konfliktus. Reikia mokyti vaikus užjausti, nusišypsoti, atleisti.
- Už nejautrumą ir egoizmą mus skaudžiai plaka susvetimėjimo rykštė.
- Vaikų darželis – mūsų amžiaus rykštė. Jame vaikas spaudžiamas į standartinius rėmus. Jis viską daro pagal komandą. Dingsta kūrybiškumas. Vaikas mokosi, kai mėgdžioja suaugusius.