Visarionas Belinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
# [[Gyvenimas]], kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša [[bailys|bailį]]. |
# [[Gyvenimas]], kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša [[bailys|bailį]]. |
||
# [[Jausmas]] – ugnis, o [[mintis]] – alyva. |
# [[Jausmas]] – ugnis, o [[mintis]] – alyva. |
||
# Kiekviena tauri [[asmenybė]] giliai suvokia savo [[kraujas|kraujo]] giminystę, savo kraujo ryšius su [[tėvynė|tėvyne]]. |
|||
# Kiekvienas [[kraštutinumas]] yra [[ribotumas|ribotumo]] sesuo. |
# Kiekvienas [[kraštutinumas]] yra [[ribotumas|ribotumo]] sesuo. |
||
# Kiekvienas [[žmogus]] turi abiejų rūšių [[trūkumas|trūkumų]] - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti. |
# Kiekvienas [[žmogus]] turi abiejų rūšių [[trūkumas|trūkumų]] - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti. |
14:59, 12 vasario 2009 versija
Виссарион Григорьевич Белинский (1811-1848) - rusų literatūros kritikas, filosofas, visuomenės veikėjas.
Sentencijos
- Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša bailį.
- Jausmas – ugnis, o mintis – alyva.
- Kiekviena tauri asmenybė giliai suvokia savo kraujo giminystę, savo kraujo ryšius su tėvyne.
- Kiekvienas kraštutinumas yra ribotumo sesuo.
- Kiekvienas žmogus turi abiejų rūšių trūkumų - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti.
- Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės.
- Meilė - gyvenimo poezija ir saulė.
- Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.
- Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai.
- Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai.
- Žmona – ne meilužė, o draugė ir mūsų gyvenimo palydovė, ir mes iš anksto turime priprasti prie minties mylėti ją ir tuomet, kai ji bus senyva moteris, ir tuomet, kai ji bus senutė.