Stefanas Cveigas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S →Kitos |
||
40 eilutė: | 40 eilutė: | ||
# Nėra baisesnės [[žala|žalos]] kaip ta, kai atsitiktiniai dalykai kaunasi su atsitiktiniais, sukelta vienodų siekių ir vienodos jėgos. |
# Nėra baisesnės [[žala|žalos]] kaip ta, kai atsitiktiniai dalykai kaunasi su atsitiktiniais, sukelta vienodų siekių ir vienodos jėgos. |
||
# Nėra labiau bevitiškesnio užsiėmimo kaip piešti tuštumą; nėra nieko sunkesnio kaip tapyti vienpusiškumą (однообразие). |
# Nėra labiau bevitiškesnio užsiėmimo kaip piešti tuštumą; nėra nieko sunkesnio kaip tapyti vienpusiškumą (однообразие). |
||
# Nėra [[tauta]]i nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė |
# Nėra [[tauta]]i nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė, paskirta [[svetimšalis|svetimšalių]] valdžios. |
||
# Nė vienas [[gydytojas]] neišrašys tokio gero [[vaistas|vaisto]] nuvargusiam [[kūnas|kūnui]] ir iškankintai [[siela]]i, kaip [[viltis]]. |
# Nė vienas [[gydytojas]] neišrašys tokio gero [[vaistas|vaisto]] nuvargusiam [[kūnas|kūnui]] ir iškankintai [[siela]]i, kaip [[viltis]]. |
||
# Nė vienas [[menininkas]] nėra nepertraukiamai visų 24 savo dienos valandų metu menininkas; visų svarbiausia, visa besitęsiančia, kas jam pavyksta, atsitinka tik retomis inspiracijos akimirkomis. - ''Sternstunden der Menschheit''. |
# Nė vienas [[menininkas]] nėra nepertraukiamai visų 24 savo dienos valandų metu menininkas; visų svarbiausia, visa besitęsiančia, kas jam pavyksta, atsitinka tik retomis inspiracijos akimirkomis. - ''Sternstunden der Menschheit''. |
10:41, 7 vasario 2009 versija
Stefan Zweig (1881-1942)
Austrų rašytojas, biografas.
Sentencijos
Apie aistrą
- Aistra dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką energiją. Ji gali išspausti titaniškas jėgas net iš santūriausios sielos.
- Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią akimirką ji gali sužinoti apie gyvenimą viską, kad po to, atsiribibojus nuo aistros, vėl panerti į begalinių metų tuštybę.
- Tik aistros, sunaikinusios joje visa žmogiška, dėka, jos vardas dar ir šiandien gyvas eilėse bei ginčuose.
Apie žygdarbį
- Kiekvienas didis vienos tautos žygdarbis atliekamas visoms tautoms.
- Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą.
- Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras žygdarbio ir žmogaus, jį atlikusio, matas.
- Žmogus, kuris pasakoja apie žygdarbį ir jį aiškina, gali tapti palikuonims reikšmingesnis negu tas, kuris jį atliko.
Apie žmogų
- Daugiausia žmogus pasiekia parodydamas gerą pavyzdį.
- Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę.
- Žmogum, kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti juokingas, tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu.
- Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę.
Kitos
- Abejonė - pikčiausias žmonijos žinių priešas.
- Atjauta - gerai. Tačiau yra dvejopo pobūdžio atjauta. Viena - mažadvasė ir sentimentali. Kita - tikra, kuri reikalauja veiksmų.
- Baimė ir siaubas – blogi padėjėjai.
- Burtą visada ištraukia tas, kuris to nesitiki.
- Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis.
- Dideli ir geri darbai telkia žmones.
- Gera tik visiška tiesa. Pusė tiesos nieko neverta.
- Gyvenimas nieko neduoda nemokamai, ir viskam, ką atneša likimas, slapta yra nustatyta kaina.
- Istorinis veiksmas būna baigtas ne tada, kai būna atliktas, o tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe.
- Išsiskyrimas – tai visada tik vakaro žara, paskutinis šviesos blyksnis prieš temstant.
- Jauniems ramybė – tai pats neramumas.
- Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijosmintimis ir jausmais.
- Kai tarp šums ir katės staiga atsiranda draugystė, tai reiškia ne ką kita, kaip sąjungą prieš virėją.
- Karjerai negali nutikti nieko geresnio už jos laikiną pertrūkį.
- Kiekviena legenda pavojinga tuo, jog tikrąjį tragizmą nutyli, kad sugraudintų.
- Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia.
- Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyvenimui.
- Nesiliaujantys turtai išpaikina, nesiliaujantys aplodismentai atbukina žmogų.
- Net neapykanta ne taip pavojinga valdovui kaip visuotinė panieka.
- Nevilties drąsa paverčia valią į plieną.
- Nėra baisesnės žalos kaip ta, kai atsitiktiniai dalykai kaunasi su atsitiktiniais, sukelta vienodų siekių ir vienodos jėgos.
- Nėra labiau bevitiškesnio užsiėmimo kaip piešti tuštumą; nėra nieko sunkesnio kaip tapyti vienpusiškumą (однообразие).
- Nėra tautai nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė, paskirta svetimšalių valdžios.
- Nė vienas gydytojas neišrašys tokio gero vaisto nuvargusiam kūnui ir iškankintai sielai, kaip viltis.
- Nė vienas menininkas nėra nepertraukiamai visų 24 savo dienos valandų metu menininkas; visų svarbiausia, visa besitęsiančia, kas jam pavyksta, atsitinka tik retomis inspiracijos akimirkomis. - Sternstunden der Menschheit.
- Niekas taip labai nenusilpnina menininko, karvedžio, valdžios vyro kaip nepaliaujama sėkmė, kada ir kaip tik jis užsinori. - Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.
- Nori taikos - ruoškis jai, ruoškis, negailėdamas savo jėgų, kiekvieną tavo gyvenimo dieną, kiekvieną tavo dienų valandą.
- Pasenti, vadinasi, liautis bijojus praeities.
- Pati iškiliausia, pati tyriausia idėja tampa žema ir niekinga, kai tik ji suteikia valdžią jos vardu pilkai asmenybei daryti nežmogiškus dalykus.
- Pirmu tikros politinės išminties ženklu visada lieka gebėjimas iš anksto atsisakyti to, kas nepasiekiama.
- Politikoje neskubrus atkaklumas visada įveikia nežabotą jėgą, kruopščiai parengtas planas – improvizuotą entuziazmą, realizmas – romantizmą.
- Sprendžiančios galios - likimas ir mirtis - retai ateina be perspėjimo.
- Susenti - reiškia, atskratyti praeities baimės.
- Tam, kuris pasaulį visą laiką regi tiktai iš viršaus (imperatoriaus padebesių), iš valdžios dramblio kaulo bokšto aukštybių, pažįstamos tik nuolankiųjų šypsenos ir jų pavojingas paslaugumas.
- Tas, kam brangi tiesa, nesirems priverstiniais parodymasi kaip užtarnautu pasitikėjimu.
- Tas, kuris laiko saiką rankoje, pamiršta tikrąjį jo svorį. - Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.
- Tik kai žmoguje sukyla jo dvasinės galios, jis iš tikrųjų gyvas sau ir kitiems, kai tik jo siela sugniuždyta bei rauda, ji tampa regimu atvaizdu.
- Tik nelaimė leidžia pažvelgti giliai ir plačiai į pasaulio tikrovę. - Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.
- Tik nesėkmėje menininkas suvokia savo tikrąjį pažiūrį į kūrybą, tik po pralaimėjimo karvedys pamato savo klaidas.
- Tik patyręs nesėkmę menininkas suvokia savo tikrąjį santykį su kūriniu, tik patyręs pralaimėjimą karvedys pamato savąsias klaidas, tik nemalonėn patekęs politikas iš tikrųjų geba aprėpti politinę situaciją. - Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.
- Tik pertrūkis tuščiąja eiga besisukančiam ritmui suteikia naujos įtampos ir kūrybinio stangrumo. - Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas.
- Tik tas nugali gyvenimą, kas prasismelkia į jo gelmes.
- Tik tas praturtina žmoniją, kuris padeda jam pažinti save, kas pagilina jo kūrybinę sąmonę.
- Tokia jau žmogaus prigimtis, kad, atsidūręs tarp dviejų stovyklų, dviejų idėjų, besiginčijančių, būti ar nebūti, jis negali atsisipirti traukai prisišlieti prie vienos ar kitos pusės, pripažinti vieną teisinga, o kitą - neteisinga, apkaltinti vieną ir išgirti kitą.
- Vienas turi inicijuoti taiką lygiai taip pat kaip ir karą.
- Visa suvelta iš savo prigimties veržiasi į aiškumą, o visa tamsu - į šviesą.
- Visada, prieš atsirandant galimybei pastatyti ką nors nauja, turi susilpnėti to, kas jau egzistuoja, autoritetas.