Vydūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# Kalbėdamas kiekvienas [[žmogus]] padaro ryškią savo [[asmenybė|asmenybę]] ir todėl jis yra nors mažas [[menininkas]]. |
# Kalbėdamas kiekvienas [[žmogus]] padaro ryškią savo [[asmenybė|asmenybę]] ir todėl jis yra nors mažas [[menininkas]]. |
||
# Ką [[žmogus]] daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. [[Nešvara|Nešvarius]] [[žodis|žodžius]] tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus. |
# Ką [[žmogus]] daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. [[Nešvara|Nešvarius]] [[žodis|žodžius]] tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus. |
||
⚫ | |||
# Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. |
# Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. |
||
===Apie žmoniškumą=== |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
===Kitos=== |
===Kitos=== |
||
# [[Daina]], paprasta kaip lakštingalos giesmė, natūrali kaip gėlės kvepėjimas, mąsli ir jausminga, daina tyloje išskleisdavo savo sielą, jaudindavo vaikų širdis. Ji stebėtinai dera prie viso tėvynės gyvenimo skambėjimo. |
# [[Daina]], paprasta kaip lakštingalos giesmė, natūrali kaip gėlės kvepėjimas, mąsli ir jausminga, daina tyloje išskleisdavo savo sielą, jaudindavo vaikų širdis. Ji stebėtinai dera prie viso tėvynės gyvenimo skambėjimo. |
||
# [[Dievas]] visuomet skandina tą, kuris plaukti galėdamas, neplaukia. |
# [[Dievas]] visuomet skandina tą, kuris plaukti galėdamas, neplaukia. |
||
⚫ | |||
# [[Mokytojas|Mokytojo]] uždavinys kiekvienos [[tauta|tautos]] [[vaikas|vaiką]] padaryti [[gyvybė]]s veiksniu, [[kūryba|kūrybos]] tarnu. |
# [[Mokytojas|Mokytojo]] uždavinys kiekvienos [[tauta|tautos]] [[vaikas|vaiką]] padaryti [[gyvybė]]s veiksniu, [[kūryba|kūrybos]] tarnu. |
||
# [[Pasaulis]] yra pilnas taisytojų ir gerintojų, kurie žmonijos medį nori pagerinti, jį iš paviršiaus apkarpydami. Bet [[žmonija]] tik iš vidaus pagerinama, savo aukštąją esybę išpažindama ir joje gyvendama. Tik tada išnyksta ir tai, kas tarp žmonių viso piktumo ir žemumo pradžia yra. |
# [[Pasaulis]] yra pilnas taisytojų ir gerintojų, kurie žmonijos medį nori pagerinti, jį iš paviršiaus apkarpydami. Bet [[žmonija]] tik iš vidaus pagerinama, savo aukštąją esybę išpažindama ir joje gyvendama. Tik tada išnyksta ir tai, kas tarp žmonių viso piktumo ir žemumo pradžia yra. |
||
# Spindulys esti begalinės [[šviesa|šviesos]]. |
# Spindulys esti begalinės [[šviesa|šviesos]]. |
||
# Tik [[blaivumas|blaivi]] [[tauta]] gali išlikti. |
# Tik [[blaivumas|blaivi]] [[tauta]] gali išlikti. |
||
⚫ | |||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
20:34, 26 gruodžio 2008 versija
Tikr. Vilhelmas Storosta. (1868 - 1953). Lietuvių filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas.
Sentencijos
Apie žmogų
- Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto.
- Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas.
- Ką žmogus daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus.
- Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas.
Apie žmoniškumą
- Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.
- Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi, kas yra jų darbas, visas jų gyvenimo turinys ir pagaliau jo esmė.
- Žmoniškumo galios didingumo teisė yra visą gyvenimą prisunkti ir peršviesti savo sąmoningumo šviesa ir visa kelti ir vesti tauresnin esiman.
Kitos
- Daina, paprasta kaip lakštingalos giesmė, natūrali kaip gėlės kvepėjimas, mąsli ir jausminga, daina tyloje išskleisdavo savo sielą, jaudindavo vaikų širdis. Ji stebėtinai dera prie viso tėvynės gyvenimo skambėjimo.
- Dievas visuomet skandina tą, kuris plaukti galėdamas, neplaukia.
- Mokytojo uždavinys kiekvienos tautos vaiką padaryti gyvybės veiksniu, kūrybos tarnu.
- Pasaulis yra pilnas taisytojų ir gerintojų, kurie žmonijos medį nori pagerinti, jį iš paviršiaus apkarpydami. Bet žmonija tik iš vidaus pagerinama, savo aukštąją esybę išpažindama ir joje gyvendama. Tik tada išnyksta ir tai, kas tarp žmonių viso piktumo ir žemumo pradžia yra.
- Spindulys esti begalinės šviesos.
- Tik blaivi tauta gali išlikti.