Vydūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
12 eilutė: | 12 eilutė: | ||
# Tik [[blaivumas|blaivi]] [[tauta]] gali išlikti. |
# Tik [[blaivumas|blaivi]] [[tauta]] gali išlikti. |
||
# [[Žmoniškumas|Žmoniškumo]] galios didingumo teisė yra visą [[gyvenimas|gyvenimą]] prisunkti ir peršviesti savo sąmoningumo [[šviesa]] ir visa kelti ir vesti tauresnin esiman. |
# [[Žmoniškumas|Žmoniškumo]] galios didingumo teisė yra visą [[gyvenimas|gyvenimą]] prisunkti ir peršviesti savo sąmoningumo [[šviesa]] ir visa kelti ir vesti tauresnin esiman. |
||
# Spindulys esmi begalinės šviesos. |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
18:07, 18 lapkričio 2008 versija
Tikr. Vilhelmas Storosta. (1868 - 1953). Lietuvių filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas.
Sentencijos
- Daina, paprasta kaip lakštingalos giesmė, natūrali kaip gėlės kvepėjimas, mąsli ir jausminga, daina tyloje išskleisdavo savo sielą, jaudindavo vaikų širdis. Ji stebėtinai dera prie viso tėvynės gyvenimo skambėjimo.
- Dievas visuomet skandina tą, kuris plaukti galėdamas, neplaukia.
- Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto.
- Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi, kas yra jų darbas, visas jų gyvenimo turinys ir pagaliau jo esmė.
- Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas.
- Ką žmogus daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus.
- Mokytojo uždavinys kiekvienos tautos vaiką padaryti gyvybės veiksniu, kūrybos tarnu.
- Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.
- Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas.
- Tik blaivi tauta gali išlikti.
- Žmoniškumo galios didingumo teisė yra visą gyvenimą prisunkti ir peršviesti savo sąmoningumo šviesa ir visa kelti ir vesti tauresnin esiman.
- Spindulys esmi begalinės šviesos.