Frydrichas Šileris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Friedrich Schiller.jpg|thumb|right|200px|Frydrichas Šileris]] |
[[Vaizdas:Friedrich Schiller.jpg|thumb|right|200px|Frydrichas Šileris]] |
||
'''''[[w:Frydrichas Šileris|Friedrich Schiller]]''' (1759-1805) - vokiečių poetas ir dramaturgas |
'''''[[w:Frydrichas Šileris|Friedrich Schiller]]''' (1759-1805) - vokiečių poetas ir dramaturgas. |
||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
===Apie gyvenimą=== |
===Apie gyvenimą=== |
||
14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
# Įprasmintas [[protas]] sutaurina dorovinius jausmus: [[galva]] turi auklėti [[širdis|širdį]]. |
# Įprasmintas [[protas]] sutaurina dorovinius jausmus: [[galva]] turi auklėti [[širdis|širdį]]. |
||
# Tik tyra širdis pripažins, kad įveikė jį [[protas]]. |
# Tik tyra širdis pripažins, kad įveikė jį [[protas]]. |
||
⚫ | |||
# Vien [[įkvėpimas|įkvėpimo]] [[poetas|poetui]] nepakanka , reikia išlavinto [[protas|proto]] įkvėpimo. |
# Vien [[įkvėpimas|įkvėpimo]] [[poetas|poetui]] nepakanka , reikia išlavinto [[protas|proto]] įkvėpimo. |
||
===Apie tiesą=== |
===Apie tiesą=== |
||
20 eilutė: | 19 eilutė: | ||
# [[Tiesa]] nė kiek nenukenčia, jeigu kas nors jos nepripažįsta. |
# [[Tiesa]] nė kiek nenukenčia, jeigu kas nors jos nepripažįsta. |
||
# [[Tiesa]] - veidrodis, kurio atspindžio nepakelia [[apsimetimas]] ir [[veidmainystė]]. |
# [[Tiesa]] - veidrodis, kurio atspindžio nepakelia [[apsimetimas]] ir [[veidmainystė]]. |
||
===Apie valią=== |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
===Apie žmogų=== |
===Apie žmogų=== |
||
# Atviros [[širdis|širdies]] [[žmogus|žmogų]] pamatysi iš veido. |
# Atviros [[širdis|širdies]] [[žmogus|žmogų]] pamatysi iš veido. |
||
25 eilutė: | 28 eilutė: | ||
# [[Žmogus|Žmogų]] parodo jo [[poelgis|poelgiai]]. |
# [[Žmogus|Žmogų]] parodo jo [[poelgis|poelgiai]]. |
||
# [[Žmogus]] tobulėja didėjant jo [[tikslas|tikslams]]. |
# [[Žmogus]] tobulėja didėjant jo [[tikslas|tikslams]]. |
||
⚫ | |||
===Apie žodį=== |
===Apie žodį=== |
||
# Iš žmogaus [[žodis|žodžių]] tegalima spręsti, kokiu jis norėtų rodytis, o koks jis yra iš tikrųjų, tenka spėlioti iš jo [[mimika|mimikos]] ir [[grimasa|grimasų]] tariant žodžius, tai yra iš nesąmoningų judesių. |
# Iš žmogaus [[žodis|žodžių]] tegalima spręsti, kokiu jis norėtų rodytis, o koks jis yra iš tikrųjų, tenka spėlioti iš jo [[mimika|mimikos]] ir [[grimasa|grimasų]] tariant žodžius, tai yra iš nesąmoningų judesių. |
||
61 eilutė: | 63 eilutė: | ||
# Tik tas gali karštai mylėti [[gėris|gėrį]], kuris sugeba visa siela, nesutaikomai nekęsti [[blogis|blogio]]. |
# Tik tas gali karštai mylėti [[gėris|gėrį]], kuris sugeba visa siela, nesutaikomai nekęsti [[blogis|blogio]]. |
||
# Vargas man, jei mano [[įsitikinimas|įsitikinimai]] svyruos priklausomai nuo mano širdies plakimo. |
# Vargas man, jei mano [[įsitikinimas|įsitikinimai]] svyruos priklausomai nuo mano širdies plakimo. |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:Vokiečiai|Šileris Frydrichas]] |
[[Kategorija:Vokiečiai|Šileris Frydrichas]] |
18:30, 29 rugpjūčio 2008 versija
Friedrich Schiller (1759-1805) - vokiečių poetas ir dramaturgas.
Sentencijos
Apie gyvenimą
- Ach, koks žiaurus esti tarpas tarp didelio užmojo ir jo įgyvendinimo! Kiek nereikalingos baimės! Kiek dvejonių! Ant kortos statomas gyvenimas - ne kur kas daugiau: garbė!
- Bailiui gyvenimas – vienintelis gėris.
- Garbė brangesnė už gyvenimą.
- Niekas taip nepalengvina gyvenimo, kaip į vieną tikslą nukreipta veikla.
Apie meilę
- Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus.
- Meilė taurina didžias sielas.
- Meilė telinkus būt laisva auka.
Apie protą
- Įprasmintas protas sutaurina dorovinius jausmus: galva turi auklėti širdį.
- Tik tyra širdis pripažins, kad įveikė jį protas.
- Vien įkvėpimo poetui nepakanka , reikia išlavinto proto įkvėpimo.
Apie tiesą
- Kuo didesnė klaida, tuo didesnis tiesos triumfas.
- Tiesa nė kiek nenukenčia, jeigu kas nors jos nepripažįsta.
- Tiesa - veidrodis, kurio atspindžio nepakelia apsimetimas ir veidmainystė.
Apie valią
- Valia yra žmogiškos giminės skiriamasis bruožas, ir pats protas - tik amžina taisyklė, vadovaujanti valiai.
- Žmogaus valia yra jo laimė.
- Žmogaus vertė pareina ne nuo proto pajėgumo, bet nuo valios. O tą, kuriam jos trūksta, didelės dvasinės dovanos tik silpnina, ir turbūt nėra niekingesnio žemėje padaro už genialią sielą be charakterio.
Apie žmogų
- Atviros širdies žmogų pamatysi iš veido.
- Nori pažinti save,– pažiūrėk į žmones ir jų darbus. Nori pažinti žmones,– į savo širdį pažvelk.
- Žmogų parodo jo poelgiai.
- Žmogus tobulėja didėjant jo tikslams.
Apie žodį
- Iš žmogaus žodžių tegalima spręsti, kokiu jis norėtų rodytis, o koks jis yra iš tikrųjų, tenka spėlioti iš jo mimikos ir grimasų tariant žodžius, tai yra iš nesąmoningų judesių.
- Širdies sunkybės nepalengvins žodžiai.
- Žodis visuomet drąsesnis už darbą.
Kitos
- Atsitiktinumo juk nėra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitiktinumas, išplaukia iš gilios versmės.
- Blogas poelgis pragaištingas tuo, kad jame glūdi naujų niekšybių užuomazgos.
- Dėkingumas visų užmaršiausias.
- Didybės viršūnėje nepamiršk, ką reiškia draugas nelaimėje.
- Didi prasmė vaikų žaidimuose būna.
- Didžios sielos pakelia kančias tylėdamos.
- Diletantas neaiškius dalykus laiko didžiais, šiurkščius - stipriais, neapibrėžtus - beribiais, beprasmius - antijutiminiais.
- Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu.
- Dorumas puošia vardą kiekvieną.
- Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės.
- Gerbkite moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą.
- Geriau baisus galas negu begalinė baimė.
- Ir silpnas turi savo geluonį.
- Kaip kad vieniems mokslas atrodo aukštybių dievaitė, /Taip kitiems - karvė riebiausia, duodanti sviesto.
- Kai pokštininkas juokiasi iš savo sąmojo, šis netenka vertės.
- Kai teisė negali išspręsti, sprendžia jėga.
- Kalbų nuotrupos, atsitiktiniai susitikimai turtingos vaizduotės žmogui virsta pačiais aiškiausiais įrodymais, jeigu jo širdyje yra bent kiek ugnies.
- Karas gyvena karu.
- Kas nieko nebijo, tas toks pat galingas, kaip tas, kurio visi bijo.
- Kiekvienas tikras genijus privalo būti naivus.
- Kvailys tas, kurs meta darbą pusiaukelėje ir žiūri išsižiojęs iš šalies, kas iš viso to išeis.
- Laisvas tik tas, kuris susivaldo.
- Lygiateisiškumas – šventas žmonijos įstatymas.
- Narsa didėja didėjant pavojui: kuo sunkiau, tuo daugiau jėgų.
- Nedaug padaro tas, kas daug ir ilgai galvoja.
- Teisingumo kriterijus negali būti balsų dauguma.
- Tėvai sunkiausiai atleidžia vaikams tas ydas, kurias jie patys išugdė.
- Tikra draugystė teisinga ir bebaimė.
- Tik tas gali karštai mylėti gėrį, kuris sugeba visa siela, nesutaikomai nekęsti blogio.
- Vargas man, jei mano įsitikinimai svyruos priklausomai nuo mano širdies plakimo.