Džordžas Santajana: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis,o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]]. |
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis,o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]]. |
||
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. |
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. |
||
# Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]]. |
|||
# [[Nepriklausomybė]]s deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo. |
# [[Nepriklausomybė]]s deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo. |
||
# [[Šeima]] – vienas iš [[gamta|gamtos]] šedevrų. |
# [[Šeima]] – vienas iš [[gamta|gamtos]] šedevrų. |
||
18:48, 22 liepos 2008 versija
George Santayana (1863-1952)
Amerikiečių filosofas, rašytojas.
Sentencijos
- Jaunuolis, kuris nė karto neverkė, – laukinis,o senis, kuris nesijuokė, – kvailys.
- Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys teaprėpia visą pasaulį.
- Man atrodo bjaurus pažeminimas turėti sielą, kontroliuojamą geografijos.
- Nepriklausomybės deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo.
- Šeima – vienas iš gamtos šedevrų.
- Šlovės troškimas - pati didžiausia tuštybė.
- Tas, kuris neprisimena savo praeities, pasmerktas ją vėl išgyventi.
- Tiesos, kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta.