Anaksagoras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
4 183 baitai pašalinti ,  prieš 13 metų
Puslapio tekstas ištrintas
(Naujas puslapis: Anaksagoro filosofija buvo Empedoklio filosofijos amžininkė ir rėmėsi tomis pačiomis jos prielaidomis. Anaksagoras, gimes apie 500 metus ir mires tikriausiai 428/ 27 metais, ...)
 
(Puslapio tekstas ištrintas)
Anaksagoro filosofija buvo Empedoklio filosofijos amžininkė ir rėmėsi tomis pačiomis jos prielaidomis.
 
Anaksagoras, gimes apie 500 metus ir mires tikriausiai 428/ 27 metais, buvo pirmasis Atėnuose apsigyvenes filosofas. Pagal kilme jis nebuvo atėnietis, gimė Klazomenuose Jonijoje. Jau budamas subrendes vyras persikele i Atenus, kuriuose kaip tik tada prasidejo aukso amzius ir kurie nuo tol kelioms filosofu kartoms buvo filosofijos sostine.
Savo filosofijoje jis sukure panasia teorija i ta, kuria beveik tuo pat metu skelbe Empedoklis. Taciau jis buvo visiskai kitokio tipo zmogus nei Empedoklis: blaivesnis ir paprastesnis, neturintis poetiniu ir politiniu aspiraciju, nevaidinantis pranaso vaidmens. Jis norejo buti vien tik tyrinetojas. Gyveno savanoriskai pasirinktame skurde, nevertindamas kitu gerybiu, isskyrus protines.
Atenuose jis susidraugavo su zymiausiais Jaunosios Graikijos zmonemis: su paciu Perikliu, su garsejanciu tragiku Euripidu, slovinanciu dvasios laisve ir lygybe, su didziuoju skulptoriumi Feidiju. Atrodo, jis bus padares didele itaka Perikliui, o per ji ir Graikijos likimui. Jo draugyste ir bendradarbiavimas truko apie trisdesimt metu ir baigesi tragiskai: Peloponeso karo isvakarese Periklio priesai, noredami jam pakenkti, smoge jo draugui. Anaksagoras, kuris tuo metu buvo isvykes is Atenu, buvo uz akiu apkaltintas ir nuteistas mirti del savo astronominiu ir religiniu paziuru. Graikijoje tai nebuvo vienintelis filosofo apkaltinimas politiniu pagrindu. Mire Anaksagoras Lampsake.
 
Anaksagoro ytaka:
 
Anaksagoras turejo mokiniu, tarp ju Archelaju, pas kuri mokesi kita Atenu filosofu karta - daugelis sofistu ir net Sokratas. Is Anaksagoro doktrinu didziausia itaka padare dvasios teorija: su modifikacijomis ja pereme Platonas ir Aristotelis, o is ju ir kiti mastytojai. Jie zavejosi Anaksagoru, kad jis pasauliui paaiskinti sugalvojo dvasine jega, bet priekaistavo jam, kad savo sumanymu nemokejo pasinaudoti, nes faktiskai laikydamasis mechanistines paziuros nepriejo finalistines pasaulio sampratos.
 
ANAKSAGORO REIKSME. Filosofijos istorijoje jis reiksmingas 1) anapus pasaulio esancios ir pasauli isjudinancios dvasios teorija bei 2) nuoseklia kokybine ir infinityvistine gamtos teorija. Be to, verta demesio jo 3) suvokimo teorija.
Aiskiai priesingai Empedokliui, Anaksagoras buvo, kaip siandien pasakytume, metafiziko, o ne fiziko tipas: jo dvasios teorija buvo drasus metafizinis sumanymas, deja, neturejas reiksmes atskiriems reiskiniams aiskinti. Tas pat pasakytina ir apie jo medziagos teorija, kuri buvo drasus metafizinis bandymas paaiskinti daiktu prigimti, taciau nedaves pamato jo moksliniam tyrinejimui, savo tikejimu jusliu teisingumu net grioves graiku pastangas rasti ivairiu ir kintanciu reiskiniu vieninguma.
 
l. MEDZIAGOS TEORIJA. Anaksagorui, kaip ir Empedokliui, aksioma buvo Parmenido teiginys, kad visa, kas yra, negali liautis buve. Ir lygiai tokiu pat budu jis sita teigini derino su daiktu kintamumo faktu: pasaulio demenys yra nekintami, bet susijungdami ir issiskirdami jie sudaro ivairias strukturas.
 
2.DVASIOS TEORIJA. Panasiai kaip Empedoklis, Anaksagoras skyre jega nuo medziagos. cia buvo Parmenido itaka: medziaga is prigimties yra inertiska; todel judejima ji galejo gauti tik is salies. Is ko ji gavo? Anaksagoras taip isivaizdavo: kaskoks impulsas sukele medziagoje sukuri, plesdamasis tas sukurys mechaniskai itrauke visa medziaga. Bet is kur pirmasis impulsas? i si klausima Anaksagoras dave savo garsuji atsakyma: ji suteike dvasia. Jis atmete minti, kad pradzia tiems ivykiams galejo padaryti atsitiktinumas arba nezinomas butinumas, nes tam priestarauja gamtoje viespataujanti tvarka ir protinga jos sandara. O protinga impulsa galejo suteikti ne mechanine, bet dvasine jega. sie argumentai ir paskatino Anaksagora daryti prielaida, kad pasauli isjudino dvasia.
 
3. SUVOKIMO TEORIJA. Bendroji Anaksagoro filosofija, skirtingai nei Empe-doklio, sunkiai galejo buti pritaikoma; tiesa, joje buta atsakymu, ir gana taikliu, i specialesnius gamtotyros klausimus, bet tai buvo tik pakrikos pastabos ir apibendrinimai. Tam tikra rysi su bendraja teorija turejo jo poziuris i suvokimo prigimti.
39 574

pakeitimai

Naršymo meniu