Visuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# Kur bebūtum, į kokią [[visuomenė]]s dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę. - [[Šatrijos Ragana]]. |
# Kur bebūtum, į kokią [[visuomenė]]s dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę. - [[Šatrijos Ragana]]. |
||
# Labai nemandagi [[elitas|elito]] ir runkelių sąvokų sklaida vis dėlto atspindi [[visuomenė|visuomenės]] susiskaldymą į karius/valdovus ir žemdirbius. Tik bėda, kad mūsų elitas – vakarykščiai runkeliai. - [[Gintaras Beresnevičius|G. Beresnevičius]]. |
# Labai nemandagi [[elitas|elito]] ir runkelių sąvokų sklaida vis dėlto atspindi [[visuomenė|visuomenės]] susiskaldymą į karius/valdovus ir žemdirbius. Tik bėda, kad mūsų elitas – vakarykščiai runkeliai. - [[Gintaras Beresnevičius|G. Beresnevičius]]. |
||
# [[Šeima]] – tai [[visuomenė]]s kristalas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. |
|||
# Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė|visuomenės]], o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė|laimės]] elementą. - [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
# Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė|visuomenės]], o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė|laimės]] elementą. - [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
||
# [[Visuomenė]] gali tobulėti be galo. - [[Džordžas Sorošas|Dž. Sorošas]]. |
# [[Visuomenė]] gali tobulėti be galo. - [[Džordžas Sorošas|Dž. Sorošas]]. |
18:08, 21 balandžio 2008 versija
Sentencijos
- Jei tikslingumas taps visuomenės norma, atsiras nestabilumas. - Dž. Sorošas.
- Kur bebūtum, į kokią visuomenės dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę. - Šatrijos Ragana.
- Labai nemandagi elito ir runkelių sąvokų sklaida vis dėlto atspindi visuomenės susiskaldymą į karius/valdovus ir žemdirbius. Tik bėda, kad mūsų elitas – vakarykščiai runkeliai. - G. Beresnevičius.
- Šeima – tai visuomenės kristalas. – V. Hugo.
- Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą. - A. Šopenhaueris.
- Visuomenė gali tobulėti be galo. - Dž. Sorošas.