Jurga Ivanauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Manau, kad nežinia iš kokio konteksto ištraukta (puslapis nenurodytas) J. Ivanauskaitės sentencija grubiai pažeidžia Wikipedijos neutralumo principą ir įžeidžia šviesų Jurgos atminimą---Morehabit
Redagavimas (aptarimas | indėlis)
S Atmestas Morehabit (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Kurmis versija
5 eilutė: 5 eilutė:
# [[Atvirumas]] ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, [[žmogus]] kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos.
# [[Atvirumas]] ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, [[žmogus]] kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos.
# Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.
# Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.
# [[Kalba|Kalbomis]] [[Dievas|dievo]] nesunaikinsi. Reikia naikint tuos, kurie jam [[Malda|meldžiasi]]. - ''„Mėnulio vaikai“.''
# Negaliu pakęst [[melas|melo]], jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo [[Dvasingumas|dvasiniu]] onanizmu. - ''„Mėnulio vaikai“.''
# Negaliu pakęst [[melas|melo]], jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo [[Dvasingumas|dvasiniu]] onanizmu. - ''„Mėnulio vaikai“.''
# [[Nuodėmė]] pasakot apie save, nes tai mėgavimasis [[kančia]]. Nuodėmė klausytis svetimos kančios.
# [[Nuodėmė]] pasakot apie save, nes tai mėgavimasis [[kančia]]. Nuodėmė klausytis svetimos kančios.

20:02, 6 balandžio 2008 versija

(1961–2007). Lietuvių prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė.

Sentencijos

  1. Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva.
  2. Atvirumas ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos.
  3. Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.
  4. Kalbomis dievo nesunaikinsi. Reikia naikint tuos, kurie jam meldžiasi. - „Mėnulio vaikai“.
  5. Negaliu pakęst melo, jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo dvasiniu onanizmu. - „Mėnulio vaikai“.
  6. Nuodėmė pasakot apie save, nes tai mėgavimasis kančia. Nuodėmė klausytis svetimos kančios.
  7. Savižudybė – amžinas atsakymas į laikiną klausimą. - „Mėnulio vaikai“.
  8. Sužinot viską apie kitą žmogų - beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus - visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė - teka, srūva, kinta... ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..


Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –