Jurga Ivanauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Manau, kad nežinia iš kokio konteksto ištraukta (puslapis nenurodytas) J. Ivanauskaitės sentencija grubiai pažeidžia Wikipedijos neutralumo principą ir įžeidžia šviesų Jurgos atminimą---Morehabit |
|||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# [[Atvirumas]] ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, [[žmogus]] kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos. |
# [[Atvirumas]] ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, [[žmogus]] kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos. |
||
# Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma. |
# Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma. |
||
# [[Kalba|Kalbomis]] [[Dievas|dievo]] nesunaikinsi. Reikia naikint tuos, kurie jam [[Malda|meldžiasi]]. - ''„Mėnulio vaikai“.'' |
|||
# Negaliu pakęst [[melas|melo]], jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo [[Dvasingumas|dvasiniu]] onanizmu. - ''„Mėnulio vaikai“.'' |
# Negaliu pakęst [[melas|melo]], jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo [[Dvasingumas|dvasiniu]] onanizmu. - ''„Mėnulio vaikai“.'' |
||
# [[Nuodėmė]] pasakot apie save, nes tai mėgavimasis [[kančia]]. Nuodėmė klausytis svetimos kančios. |
# [[Nuodėmė]] pasakot apie save, nes tai mėgavimasis [[kančia]]. Nuodėmė klausytis svetimos kančios. |
20:02, 6 balandžio 2008 versija
(1961–2007). Lietuvių prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė.
Sentencijos
- Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva.
- Atvirumas ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos.
- Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.
- Kalbomis dievo nesunaikinsi. Reikia naikint tuos, kurie jam meldžiasi. - „Mėnulio vaikai“.
- Negaliu pakęst melo, jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo dvasiniu onanizmu. - „Mėnulio vaikai“.
- Nuodėmė pasakot apie save, nes tai mėgavimasis kančia. Nuodėmė klausytis svetimos kančios.
- Savižudybė – amžinas atsakymas į laikiną klausimą. - „Mėnulio vaikai“.
- Sužinot viską apie kitą žmogų - beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus - visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė - teka, srūva, kinta... ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..