Žmogus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
51 eilutė: 51 eilutė:
# [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai nedaro nieko. - ''Bishop [[W. Magee]]''.
# [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai nedaro nieko. - ''Bishop [[W. Magee]]''.
# [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis|V. Belinskis]].
# [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]].
# [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].

15:04, 21 vasario 2008 versija

Aforizmai

Leonardas da Vinči. Žmogus
  1. Būti žmogumi - reiškia būti atsakingam. - A. de Sent-Egziuperi.
  2. Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gyventi - tai medicina bejėgė.

Sentencijos

  1. Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. - I. Kantas.
  2. Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. - O. Vaildas.
  3. Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. - I. Kantas.
  4. Būti žmogum - reiškia būti kovotoju. - J. V. Gėtė.
  5. "Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…" - Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą - bet jie žvelgia žemyn. - F. Nyčė.
  6. Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. - F. Nyčė.
  7. Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, - ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! - F. Nyčė.
  8. Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. - J. V. Gėtė.
  9. Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. - I. Kantas.
  10. Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. - J. V. Gėtė.
  11. Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų - negali. - W. Grzeszczyk.
  12. Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. - J. V. Gėtė.
  13. Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. - J. V. Gėtė.
  14. "Jis man nepatinka." - "Kodėl" - "Aš iki jo nepriaugau." - Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? - F. Nyčė.
  15. Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas,- sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu - filosofu... - F. Nyčė.
  16. Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? - F. Nyčė.
  17. Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi. - J. V. Gėtė.
  18. Kalba apviltasis. - Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. - F. Nyčė.
  19. Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. - Vydūnas.
  20. Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, - kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas - irgi apdaras, apdaras - tai ir slėptuvė. - F. Nyčė.
  21. Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, - ir taip išsiduoda. - F. Nyčė.
  22. Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. - J. V. Gėtė.
  23. Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. - J. V. Gėtė.
  24. Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. - J. V. Gėtė.
  25. Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. - J. V. Gėtė.
  26. Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiektižmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. - J. V. Gėtė.
  27. Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. - J. V. Gėtė.
  28. Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. - J. V. Gėtė.
  29. Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. - Vydūnas.
  30. Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent "geras" žmogus, tuo tarpu "blogas" žmogus sukelia tik panieką. - F. Nyčė.
  31. Protingi žmonės - geriausia enciklopedija. - J. V. Gėtė.
  32. Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. - J. V. Gėtė.
  33. Taikydamasis švelniai sakant, į "angelus", žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. - F. Nyčė.
  34. Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. - J. V. Gėtė.
  35. Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti žmogus, laikas juo tapti. - M. Aurelijus.
  36. Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. - J. V. Gėtė.
  37. Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. - J. V. Gėtė.
  38. Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. - J. V. Gėtė.
  39. Žmogui reikia tikslo - ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. - F. Nyčė.
  40. Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. - J. V. Gėtė.
  41. Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. - J. V. Gėtė.
  42. Žmogus iš tiesų gyvena, jei yra laimingas kitų laime. - J. V. Gėtė.
  43. Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. - F. Bekonas.
  44. Žmogus - ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. - B. Paskalis.
  45. Žmogus - ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. - I. Kantas.
  46. Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. - Bishop W. Magee.
  47. Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. - J. V. Gėtė.
  48. Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
  49. Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. - J. V. Gėtė.
  50. Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. - J. V. Gėtė.
  51. Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. - J. V. Gėtė.
  52. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, - jį parodo sąžinė. - J. V. Gėtė.
  53. Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. - J. V. Gėtė.
  54. Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. - J. V. Gėtė.
  55. Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. - I. Kantas.
  56. Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. - J. V. Gėtė.
  57. Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. - I. Kantas.
  58. Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
  59. Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. - J. V. Gėtė.
  60. Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. - J. V. Gėtė.

Citatos

  1. Jei mūsų žmonės mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį vergą, mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. - Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupo pamokslai: Sausio 13-oji. 1999 01 13, Vilniaus arkikatedra

Skaitykite taip pat

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Tavo galimybės, žmogau