Žmogus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
51 eilutė: | 51 eilutė: | ||
# [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai nedaro nieko. - ''Bishop [[W. Magee]]''. |
# [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai nedaro nieko. - ''Bishop [[W. Magee]]''. |
||
# [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas |
# [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. |
||
# [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
15:04, 21 vasario 2008 versija
Aforizmai
- Būti žmogumi - reiškia būti atsakingam. - A. de Sent-Egziuperi.
- Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gyventi - tai medicina bejėgė.
Sentencijos
- Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. - I. Kantas.
- Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. - O. Vaildas.
- Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. - I. Kantas.
- Būti žmogum - reiškia būti kovotoju. - J. V. Gėtė.
- "Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…" - Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą - bet jie žvelgia žemyn. - F. Nyčė.
- Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. - F. Nyčė.
- Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, - ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! - F. Nyčė.
- Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. - J. V. Gėtė.
- Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. - I. Kantas.
- Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. - J. V. Gėtė.
- Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų - negali. - W. Grzeszczyk.
- Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. - J. V. Gėtė.
- Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. - J. V. Gėtė.
- "Jis man nepatinka." - "Kodėl" - "Aš iki jo nepriaugau." - Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? - F. Nyčė.
- Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas,- sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu - filosofu... - F. Nyčė.
- Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? - F. Nyčė.
- Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi. - J. V. Gėtė.
- Kalba apviltasis. - Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. - F. Nyčė.
- Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. - Vydūnas.
- Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, - kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas - irgi apdaras, apdaras - tai ir slėptuvė. - F. Nyčė.
- Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, - ir taip išsiduoda. - F. Nyčė.
- Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. - J. V. Gėtė.
- Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. - J. V. Gėtė.
- Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. - J. V. Gėtė.
- Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. - J. V. Gėtė.
- Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiektižmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. - J. V. Gėtė.
- Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. - J. V. Gėtė.
- Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. - J. V. Gėtė.
- Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. - Vydūnas.
- Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent "geras" žmogus, tuo tarpu "blogas" žmogus sukelia tik panieką. - F. Nyčė.
- Protingi žmonės - geriausia enciklopedija. - J. V. Gėtė.
- Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. - J. V. Gėtė.
- Taikydamasis švelniai sakant, į "angelus", žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. - F. Nyčė.
- Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. - J. V. Gėtė.
- Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti žmogus, laikas juo tapti. - M. Aurelijus.
- Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. - J. V. Gėtė.
- Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. - J. V. Gėtė.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. - J. V. Gėtė.
- Žmogui reikia tikslo - ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. - F. Nyčė.
- Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. - J. V. Gėtė.
- Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. - J. V. Gėtė.
- Žmogus iš tiesų gyvena, jei yra laimingas kitų laime. - J. V. Gėtė.
- Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. - F. Bekonas.
- Žmogus - ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. - B. Paskalis.
- Žmogus - ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. - I. Kantas.
- Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. - Bishop W. Magee.
- Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. - J. V. Gėtė.
- Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
- Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. - J. V. Gėtė.
- Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. - J. V. Gėtė.
- Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. - J. V. Gėtė.
- Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, - jį parodo sąžinė. - J. V. Gėtė.
- Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. - J. V. Gėtė.
- Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. - J. V. Gėtė.
- Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. - I. Kantas.
- Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. - J. V. Gėtė.
- Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. - I. Kantas.
- Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
- Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. - J. V. Gėtė.
- Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. - J. V. Gėtė.
Citatos
- Jei mūsų žmonės mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį vergą, mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. - Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupo pamokslai: Sausio 13-oji. 1999 01 13, Vilniaus arkikatedra