Visarionas Belinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:49, 20 vasario 2008 versija

Виссарион Григорьевич Белинский (1811-1848) - rusų literatūros kritikas, filosofas, visuomenės veikėjas.

Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša bailį.
Jausmas – ugnis, o mintis – alyva.
Kiekvienas kraštutinumas yra ribotumo sesuo.
Kiekvienas žmogus turi abiejų rūšių trūkumų - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti.
Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.
Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai.
Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai.
Žmona – ne meilužė, o draugė ir mūsų gyvenimo palydovė, ir mes iš anksto turime priprasti prie minties mylėti ją ir tuomet, kai ji bus senyva moteris, ir tuomet, kai ji bus senutė.

@@ 5 eilutė: / 5 eilutė: @@
 # [[Jausmas]] – ugnis, o [[mintis]] – alyva.
 # Kiekvienas [[kraštutinumas]] yra [[ribotumas|ribotumo]] sesuo.
+# Kiekvienas [[žmogus]] turi abiejų rūšių [[trūkumas|trūkumų]] - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti.
 # Mokėti rašyti [[eilėraštis|eilėraščius]] dar nereiškia būti [[poetas|poetu]]: visos [[knyga|knygų]] lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.
 # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai.