Jausmai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. - [[Oskaras Vaildas]]. |
# [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] - kad nieko bendra su jausmais neturi. - [[Oskaras Vaildas]]. |
||
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. - [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
# Nuostabiausias ir giliausias [[jausmas]], kurį galime patirti yra [[mistiškumas]]. Tai visų [[mokslas|mokslų]] užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs [[baimė]]je, tolygus [[mirtis|mirusiam]]. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – [[žinojimas]]. - [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
||
# [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. - [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
|||
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. - [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
# Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. - [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
||
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. - [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[laikas|laiko]] bei [[erdvė]]s. Save, savo [[mintis]] ir [[jausmas|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų [[noras|norų]] apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. - [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
||
13:45, 25 liepos 2007 versija
Sentencijos
- Būdamas jaunas, reikalavau iš žmonių daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibaigiančios draugystės, nuolatinio jaudulio. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų jausmai, draugystė, kilnūs poelgiai man visuomet atrodo nelyginant stebuklas: tikra malonė. - A. Kamiu.
- Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas - kad nieko bendra su jausmais neturi. - Oskaras Vaildas.
- Nuostabiausias ir giliausias jausmas, kurį galime patirti yra mistiškumas. Tai visų mokslų užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs baimėje, tolygus mirusiam. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – žinojimas. - A. Einšteinas.
- Protas visuomet šykštesnis už jausmą. - O. de Balzakas.
- Visa bloga poezija kyla iš tikro jausmo. Natūralumas yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti menininku. - O. Vaildas.
- Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. - A. Einšteinas.