Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Kitos |
|||
20 eilutė: | 20 eilutė: | ||
# Iš visų [[gailestis|gailesčių]] didžiausias yra gailėjimasis paties savęs. |
# Iš visų [[gailestis|gailesčių]] didžiausias yra gailėjimasis paties savęs. |
||
# Joks [[kritikas]] nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti. |
# Joks [[kritikas]] nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti. |
||
# Kaip tai nuostabu būti [[reikalingumas|reikalingam]] žmonėms ir jausti [[šviesa|šviesą]] savo delnuose. |
# Kaip tai nuostabu būti [[reikalingumas|reikalingam]] [[žmogus|žmonėms]] ir jausti [[šviesa|šviesą]] savo delnuose. |
||
# Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną [[gyvenimas|gyvenimą]].Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik [[kelionė]] iš dalies daro tokį gyvenimą. |
# Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną [[gyvenimas|gyvenimą]].Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik [[kelionė]] iš dalies daro tokį gyvenimą. |
||
# [[Kompozitorius]] kūrimo valandą turi turėti tik vieną [[mintis|mintį]] ir vieną [[troškimas|troškimą]]. Jei nori parašyti gerą sonatą – paskęsk joje. |
# [[Kompozitorius]] kūrimo valandą turi turėti tik vieną [[mintis|mintį]] ir vieną [[troškimas|troškimą]]. Jei nori parašyti gerą sonatą – paskęsk joje. |
13:47, 11 gegužės 2007 versija
(1875-1911). Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas.
Sentencijos
Apie meilę
- Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu.
- Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys.
- Meilė - tai stiprūs ir balti sparnai.
- Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.
Apie žmogų
- Aš visuomet trokštu, kad būtum žmogus toks, kaip kad aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio ir grožio.
- Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti ant kaktos prilipdytą ženklą, t. y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku?
- Nėra žmogaus, kuris gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų.
- Piktas žmogus man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai idomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas.
- Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi spranų primygti nuosavam „ aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus.
Kitos
- Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.
- Dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti.
- Iš bičiulio viskas priimama – tiek pagyrimai, tiek priekaištai.
- Iš visų gailesčių didžiausias yra gailėjimasis paties savęs.
- Joks kritikas nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti.
- Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose.
- Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną gyvenimą.Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik kelionė iš dalies daro tokį gyvenimą.
- Kompozitorius kūrimo valandą turi turėti tik vieną mintį ir vieną troškimą. Jei nori parašyti gerą sonatą – paskęsk joje.
- Laikas – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai, – pražus. Ta kompozicija – tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą būna grojama.
- Mokėjimas – tai geriausias diplomas.
- Mūsų kredo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika. Tos dainos – tai tartum brangaus marmuro uolos, ir laukia jos tik genijaus, kur mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus.
- Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.
- Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milžinais vadinami, daro gera kitiems.
- Senbernystė – baisus dalykas. Tiesiog gėdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas gyvenimas. Jei savo visuomenei nori būti kilniu ir naudingu žmogumi, tai pirmiausia vesk (žinoma, ne tučtuojau).
- Silpnybė – tai niekšybė.
- Vienatvė yra mano didysis mokytojas ir bičiulis.
- Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi.