Džonas Stiuartas Milis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas Vėlesnis pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:47, 7 balandžio 2007 versija

John Stuart Mill (1806-1873)

Anglų filosofas.

J. S. Millis gimė 1806 m. Londone. Jo biografija pateikia unikalų faktą pedagogikos istorijoje. Jis nelankė jokios mokyklos, jokio universiteto, neturėjo jokių samdomų mokytojų, o tapo visapusiškai išsimokslinusia, didelės erudicijos asmenybe. Vienintelis jo mokytojas buvo tėvas, žinomas filosofas Jamesas Millis (1773 – 1836 (John Stuart Mill "Apie Laisve", 7 psl.). „Nuo trejų metų jis buvo mokomas graikų kalbos, nuo šešerių skaitė didžiuosius romėnų rašytojus, o nuo septyniolikos rašė straipsnius ir ėmėsi burti diskusijų grupes, ginančias utilitaristinę politiką ir socialines reformas. Tačiau, sulaukęs dvidešimties, Millis išgyveno tai, ką Autobiografijoje aprašė kaip sunkią dvasinę krizę, kurios metu pradėjo kvestionuoti pamatines utilitarizmo prielaidas ir ėmė ieškoti emocinės žmogaus būties prasmės. Galiausiai jis viešai atsisakė savo tėvo bei Benthamo požiūrio, kad galima atskleisti vienintelį principą, kuriuo būtų paaiškintas žmogaus elgesys ir kuris būtų įstatymų leidybos pamatas. Jis atsigręžė į tokius mąstytojus kaip Comte‘as, Saint-Simonas ir Tocqueville‘is. Būdamas dvidešimt penkerių, Millis pamilo moterį (Harriet Taylor), kuri buvo nepriklausomų radikalių socialinių pažiūrų ir kuri vėliau smarkiai paveikė jo žmonių santykių supratimą ir naujo požiūrio į gyvenimą formavimąsi.“ (Karla Gruodis (sudarytoja), Feminizmo ekskursai. Vilnius: Pradai, 1995, 201 psl.)

Citatos

„Tas kuris žino tik savuosius argumentus, žino mažai.“ - "Apie Laisvę".
"Ir mokytojai, ir mokiniai užmiega savo poste, kai tik mūšio lauke nebelieka priešų.“ - ("Apie Laisvę").
„Pražūtingas žmonių polinkis liautis mąsčius apie dalyką, kai nustojama juo abejoti, yra pusės jų klaidų priežastis.“ - "Apie Laisvę".
„Atrodo, jog tauta gali būti pažangi tam tikrą laiką, o vėliau sustoja. Kada ji sustoja? Kai praranda individualybę.“ - "Apie Laisvę".
„Net kai meilė tikra, vieno žmogaus valdžia, o kito pavaldumas sudaro kliūtis tikram pasitikėjimui.“ - "Moterų pavergimas.

@@ 2 eilutė: / 2 eilutė: @@
 ''Anglų filosofas''.
-J. S. Millis gimė 1806 m. Londone. Jo biografija pateikia unikalų faktą pedagogikos istorijoje. Jis nelankė jokios mokyklos, jokio universiteto, neturėjo jokių samdomų mokytojų, o tapo visapusiškai išsimokslinusia, didelės erudicijos asmenybe. Vienintelis jo mokytojas buvo tėvas, žinomas filosofas Jamesas Millis (1773 – 1836 (John Stuart Mill "Apie Laisve", 7 psl.).
+J. S. Millis gimė 1806 m. Londone. Jo biografija pateikia unikalų faktą pedagogikos [[istorija|istorijoje]]. Jis nelankė jokios [[mokykla|mokyklos]], jokio universiteto, neturėjo jokių samdomų [[mokytojas|mokytojų]], o tapo visapusiškai išsimokslinusia, didelės erudicijos [[asmenybė|asmenybe]]. Vienintelis jo mokytojas buvo [[tėvas]], žinomas [[filosofas]] Jamesas Millis (1773 – 1836 (John Stuart Mill "Apie Laisve", 7 psl.).
-„Nuo trejų metų jis buvo mokomas graikų kalbos, nuo šešerių skaitė didžiuosius romėnų rašytojus, o nuo septyniolikos rašė straipsnius ir ėmėsi burti diskusijų grupes, ginančias utilitaristinę politiką ir socialines reformas. Tačiau, sulaukęs dvidešimties, Millis išgyveno tai, ką Autobiografijoje aprašė kaip sunkią dvasinę krizę, kurios metu pradėjo kvestionuoti pamatines utilitarizmo prielaidas ir ėmė ieškoti emocinės žmogaus būties prasmės. Galiausiai jis viešai atsisakė savo tėvo bei Benthamo požiūrio, kad galima atskleisti vienintelį principą, kuriuo būtų paaiškintas žmogaus elgesys ir kuris būtų įstatymų leidybos pamatas. Jis atsigręžė į tokius mąstytojus kaip Comte‘as, Saint-Simonas ir Tocqueville‘is. Būdamas dvidešimt penkerių, Millis pamilo moterį (Harriet Taylor), kuri buvo nepriklausomų radikalių socialinių pažiūrų ir kuri vėliau smarkiai paveikė jo žmonių santykių supratimą ir naujo požiūrio į gyvenimą formavimąsi.“ (Karla Gruodis (sudarytoja), Feminizmo ekskursai. Vilnius: Pradai, 1995, 201 psl.)
+„Nuo trejų metų jis buvo mokomas [[graikai|graikų]] [[kalba|kalbos]], nuo šešerių skaitė didžiuosius [[romėnai|romėnų]] [[rašytojas|rašytojus]], o nuo septyniolikos rašė straipsnius ir ėmėsi burti diskusijų grupes, ginančias utilitaristinę [[politika|politiką]] ir socialines reformas. Tačiau, sulaukęs dvidešimties, Millis išgyveno tai, ką Autobiografijoje aprašė kaip sunkią dvasinę krizę, kurios metu pradėjo kvestionuoti pamatines utilitarizmo prielaidas ir ėmė ieškoti emocinės [[žmogus|žmogaus]] būties [[prasmė|prasmės]]. Galiausiai jis viešai atsisakė savo tėvo bei Benthamo požiūrio, kad galima atskleisti vienintelį [[principas|principą]], kuriuo būtų paaiškintas žmogaus [[elgesys]] ir kuris būtų [[įstatymas|įstatymų]] leidybos pamatas. Jis atsigręžė į tokius [[mąstytojas|mąstytojus]] kaip Comte‘as, Saint-Simonas ir Tocqueville‘is. Būdamas dvidešimt penkerių, Millis pamilo [[moteris|moterį]] (Harriet Taylor), kuri buvo nepriklausomų radikalių socialinių pažiūrų ir kuri vėliau smarkiai paveikė jo žmonių santykių supratimą ir naujo [[požiūris|požiūrio]] į [[gyvenimas|gyvenimą]] formavimąsi.“ (Karla Gruodis (sudarytoja), Feminizmo ekskursai. Vilnius: Pradai, 1995, 201 psl.)
 == Citatos ==