Frydrichas Šileris
Išvaizda
(Nukreipta iš F. Šileris)
Frydrichas Šileris (vok. Friedrich Schiller (Pilnas vardas – Johann Christoph Friedrich von Schille), (1759-1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas.
Sentencijos
[keisti]Apie gyvenimą
[keisti]- Ach, koks žiaurus esti tarpas tarp didelio užmojo ir jo įgyvendinimo! Kiek nereikalingos baimės! Kiek dvejonių! Ant kortos statomas gyvenimas – ne kur kas daugiau: garbė!
- Bailiui gyvenimas – vienintelis gėris.
- Didžiausia brangenybė – tai geras vardas. Garbė brangesnė už gyvenimą.
- Genialumo žiburys užgęsta greičiau negu gyvenimo žiburys.
- Niekas taip nepalengvina gyvenimo, kaip į vieną tikslą nukreipta veikla.
Apie meilę
[keisti]- Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus.
- Meilė taurina didžias sielas.
- Meilė telinkus būt laisva auka.
Apie širdį
[keisti]- Atviros širdies žmogų pamatysi iš veido.
- Įprasmintas protas sutaurina dorovinius jausmus: galva turi auklėti širdį.
- Kalbų nuotrupos, atsitiktiniai susitikimai turtingos vaizduotės žmogui virsta pačiais aiškiausiais įrodymais, jeigu jo širdyje yra bent kiek ugnies.
- Kilni širdis nelaimėj nepalūžta.
- Tik tyra širdis pripažins, kad įveikė jį protas.
Apie tiesą
[keisti]- Kuo didesnė klaida, tuo didesnis tiesos triumfas.
- Tiesa nė kiek nenukenčia, jeigu kas nors jos nepripažįsta.
- Tiesa – veidrodis, kurio atspindžio nepakelia apsimetimas ir veidmainystė.
Apie valią
[keisti]- Valia yra žmogiškos giminės skiriamasis bruožas, ir pats protas – tik amžina taisyklė, vadovaujanti valiai.
- Žmogaus valia yra jo laimė.
- Žmogaus vertė priklauso ne nuo proto pajėgumo, bet nuo valios. O tą, kuriam jos trūksta, didelės dvasinės dovanos tik silpnina, ir turbūt nėra niekingesnio žemėje padaro už genialią sielą be charakterio.
Apie žmogų
[keisti]- Nori pažinti save, – pažiūrėk į žmones ir jų darbus. Nori pažinti žmones, – į savo širdį pažvelk.
- Silpni žmonės darosi galingesni susivieniję.
- Žmogų parodo jo poelgiai.
- Žmogus tobulėja didėjant jo tikslams.
Apie žodį
[keisti]- Iš žmogaus žodžių tegalima spręsti, kokiu jis norėtų rodytis, o koks jis yra iš tikrųjų, tenka spėlioti iš jo mimikos ir grimasų tariant žodžius, tai yra iš nesąmoningų judesių.
- Širdies sunkybės nepalengvins žodžiai.
- Žodis visuomet drąsesnis už darbą.
Kitos
[keisti]- Atsisveikinimas (atsiskyrimas) nuo ilgo ir svarbaus darbo yra visada liūdnesnis nei džiuginantis.
- Atsitiktinumo juk nėra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitiktinumas, išplaukia iš gilios versmės.
- Blogas poelgis pragaištingas tuo, kad jame glūdi naujų niekšybių užuomazgos.
- Dėkingumas visų užmaršiausias.
- Didybės viršūnėje nepamiršk, ką reiškia draugas nelaimėje.
- Didi prasmė vaikų žaidimuose būna.
- Didžios sielos pakelia kančias tylėdamos.
- Diletantas neaiškius dalykus laiko didžiais, šiurkščius – stipriais, neapibrėžtus – beribiais, beprasmius – antijutiminiais.
- Doras vardas – iš tikrųjų tai graži moneta, kuria galima daryti stebuklus, tik mokėk ją leisti apyvarton.
- Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu.
- Dorumas puošia vardą kiekvieną.
- Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės.
- Gerbkite moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą.
- Geriau baisus galas negu begalinė baimė.
- Ir silpnas turi savo geluonį.
- Jei priešą parbloški žemėn, jis gali vėl atsikelti, bet jei su juo susitaikysi, būsi jį tikrai nugalėjęs.
- Kai pokštininkas juokiasi iš savo sąmojo, šis netenka vertės.
- Kai teisė negali išspręsti, sprendžia jėga.
- Kaip kad vieniems mokslas atrodo aukštybių dievaitė, /Taip kitiems – karvė riebiausia, duodanti sviesto.
- Kalbų nuotrupos, atsitiktiniai susitikimai turtingos vaizduotės žmogui virsta pačiais aiškiausiais įrodymais, jeigu jo širdyje yra bent kiek ugnies.
- Kam parūpo kūnas, tas visada kalba apie sielą.
- Karas gyvena karu.
- Kas nieko nebijo, tas toks pat galingas, kaip tas, kurio visi bijo.
- Kiekvienas tikras genijus privalo būti naivus.
- Kvailys tas, kurs meta darbą pusiaukelėje ir žiūri išsižiojęs iš šalies, kas iš viso to išeis.
- Kvailumas negali pakilti virš tikrovės, o protas negali sustoti, nepasiekęs tiesos.
- Laisvas tik tas, kuris susivaldo.
- Lygiateisiškumas – šventas žmonijos įstatymas.
- Mirties siaubas baisesnis, negu pati mirtis.
- Narsa didėja didėjant pavojui: kuo sunkiau, tuo daugiau jėgų.
- Nedaug padaro tas, kas daug ir ilgai galvoja.
- Padorumas – visų luomų puošmena.
- Pasaulis sensta ir vėl atjaunėja. O žmogus visuomet viliasi geresnio.
- Savižudybė – sunkiausia nuodėmė, jai nėra atpirkimo: ji – mirtis ir drauge – nusikaltimas.
- Tas, kas padarė epochai viską, ką galėjo, bus gyvas visose epochose.
- Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
- Tavo likimas yra tavo rankose.
- Teisingumo kriterijus negali būti balsų dauguma.
- Tėvai sunkiausiai atleidžia vaikams tas ydas, kurias jie patys išugdė.
- Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu.
- Tik gyvieji visada teisūs lieka, nes gyvųjų – ateitis.
- Tik tas gali karštai mylėti gėrį, kuris sugeba visa siela, nesutaikomai nekęsti blogio.
- Tikėjimas – tai meilė širdyje.
- Tikra draugystė teisinga ir bebaimė.
- Tikroji draugystė teisinga ir narsi.
- Vargas man, jei mano įsitikinimai svyruos priklausomai nuo mano širdies plakimo.
- Vien įkvėpimo poetui nepakanka , reikia išlavinto proto įkvėpimo.
- Visuotinė istorija – tai visuotinis teismas.