Antanas Smetona: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# Jei [[Tauta|tautų]] gyvenimas prilygsta dramai, tai ir mes savo, kad ir mažą, partiją vaidiname. Vaidinkime pasiruošę [[Lietuvių kalba|lietuviškai]]! Mūsų vieta Pabaltijy. Saugokime ją. Dramoje ir mažieji vaidmenys yra būtini. |
# Jei [[Tauta|tautų]] gyvenimas prilygsta dramai, tai ir mes savo, kad ir mažą, partiją vaidiname. Vaidinkime pasiruošę [[Lietuvių kalba|lietuviškai]]! Mūsų vieta Pabaltijy. Saugokime ją. Dramoje ir mažieji vaidmenys yra būtini. |
||
# Kūno kultūra Lietuvos mokykloms turi rūpėti ne mažiau kaip dvasios kultūra. |
# Kūno kultūra Lietuvos mokykloms turi rūpėti ne mažiau kaip dvasios kultūra. |
||
# Mes gauname ribas su mums drauginga valstybe [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Rusija]], tokias ribas, kokias mums šiandien galima gauti. Su mūsų didžiuoju kaimynu santykiai visą laiką buvo draugingi, yra draugingi ir turi būti ateityje draugingi, nes kaimyninio sugyvenimo ryšiai mus glaudžia arčiau. Turime ribas savo krašto ir turime jas ginti visu, kuo mes galime. Mes vieni esame per maži ir per silpni, kad dideliame sukūryje, kuris galėtų iškilti, galėtume tatai pasiekti. (Kalba 1939 m. Vilniaus atgavimo proga.[http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_85452_1&biRecordId=7942] |
|||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{Wikipedia}} |
{{Wikipedia}} |
||
15:15, 18 vasario 2015 versija
Antanas Smetona (1874–1944) – LR prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras.
Sentencijos
- Bet kai norime pasimokyti iš praeities, tai neprivalome pamiršti ir jos tamsiųjų bruožų, kad ateityje mažiau jų turėtume.
- Geras ginklas – lietuvių dvasia. Meilė Lietuvai jų tarpe dar neužgeso.
- Jei tautų gyvenimas prilygsta dramai, tai ir mes savo, kad ir mažą, partiją vaidiname. Vaidinkime pasiruošę lietuviškai! Mūsų vieta Pabaltijy. Saugokime ją. Dramoje ir mažieji vaidmenys yra būtini.
- Kūno kultūra Lietuvos mokykloms turi rūpėti ne mažiau kaip dvasios kultūra.
- Mes gauname ribas su mums drauginga valstybe Sovietų Rusija, tokias ribas, kokias mums šiandien galima gauti. Su mūsų didžiuoju kaimynu santykiai visą laiką buvo draugingi, yra draugingi ir turi būti ateityje draugingi, nes kaimyninio sugyvenimo ryšiai mus glaudžia arčiau. Turime ribas savo krašto ir turime jas ginti visu, kuo mes galime. Mes vieni esame per maži ir per silpni, kad dideliame sukūryje, kuris galėtų iškilti, galėtume tatai pasiekti. (Kalba 1939 m. Vilniaus atgavimo proga.[1]
