Viktoras Hugo

Iš Wikiquote.

Victor-Marie Hugo (1802-1885) – prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris.

Turinys 1 Sentencijos 1.1 Apie ateitį 1.2 Apie blogį 1.3 Apie gyvenimą 1.4 Apie knygas 1.5 Apie liaudį 1.6 Apie meilę 1.7 Apie mintis 1.8 Apie moteris 1.9 Apie pareigą 1.10 Apie protą 1.11 Apie sielą 1.12 Apie vaikus 1.13 Apie žmones 1.14 Kitos 2 Nuorodos

[redaguoti] Sentencijos

[redaguoti] Apie ateitį

1. Ateitis – mokyklos mokytojo rankose.
2. Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas.
3. Nuo šiol ateitis priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes mąstyti – reiškia dirbti.

[redaguoti] Apie blogį

1. Iš ryto suvalgykite gyvą rupūžę, ir tą dieną jums nieko blogesnio nebenutiks.
2. Melas – tai blogio įsikūnijimas.
3. Nemokšiškumas – tai prieblanda, kurioje švaistosi blogis.

[redaguoti] Apie gyvenimą

1. Didžiausia laimė gyvenime – žinoti, kad esi mylimas.
2. Mąstantis žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos gyvenimui.
3. Mirti – tai niekis, baisu negyventi.
4. Mūsų gyvenimas – kelionė, idėja – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę.
5. Prieš negandas lengviau atsispirti negu prieš gerą gyvenimą.
6. Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas.

[redaguoti] Apie knygas

1. Kartais skaitytojai atsitraukia nuo knygos neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi.
2. Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri.
3. Neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias.

[redaguoti] Apie liaudį

1. Dirbti liaudžiai – štai neatidėliotinas uždavinys.
2. Įsižiūrėkite į liaudies gelmes ir pamatysite tiesą.
3. Šviesti liaudį – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros knygos tarsi liepsna tirpdo šiurkštumą.

[redaguoti] Apie meilę

1. Meilė moteriai be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina širdį ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą.
2. Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose.
3. Pirmasis vaikino meilės požymis – drovumas, o merginos – drąsa.
4. Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas.
5. Tikra meilė nepasotinama. Ji absoliučiai dvasinė ir negali atšalti.

[redaguoti] Apie mintis

1. Gražūs posakiai papuošia gražią mintį ir ją išsaugo.
2. Kur mintis, ten ir galybė.
3. Leisk minčiai subręsti, bet neleik pernokti: pernokusios mintys, kaip ir pernokę vaisiai, nenaudingos.
4. Mintis – taip pat maistas. Mąstyti reiškia maitintis.
5. Žmogaus veidas visada atspindi vidinį pasaulį, ir klaidinga manyti, kad mintis neturi atspalvių.

[redaguoti] Apie moteris

1. Moteris – tai molis, trokštantis pavirsti purvu.
2. Moterys žaidžia savo grožiu kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia.
3. Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsakyti.
4. Sunku sukurti vyro laimę, pasmerkiant kančioms moterį.
5. Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris – karalienė.

[redaguoti] Apie pareigą

1. Jei supranti būtinumą atlikti pareigą, turi užmiršti asmeninius interesus.
2. Mėgstu būti populiarus – tai laimė, bet noriu būti naudingas – tai pareiga.
3. Mūsų laikais darbas – didi teisė ir didi pareiga.

[redaguoti] Apie protą

1. Nulipdyti gražią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą.
2. Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę.
3. Žmogaus protas viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską.

[redaguoti] Apie sielą

1. Pilvas – tai nešulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksnį jis trikdo pusiausvyrą tarp sielos ir kūno.
2. Pakelti žmogaus sielą, pažadinti jo savigarbą yra daug daugiau, negu sušelpti kūną rūbu arba duona.
3. Tylėjimas – paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda.

[redaguoti] Apie vaikus

1. Kas gina moters teises, tas gina vaiko teises, kitaip sakant, gina ateitį.
2. Nėra pasaulyje iškilmingesnio himno, kaip vaiko vogravimas.
3. Stengtis sukurti vaikui laimingą gyvenimą lepinant iš mažų dienų manding neišmintinga.
4. Tas, kuris matė vyro neturtą, nematė niekuo – reikia matyti moters neturtą; tas, kuris matė moters neturtą taip pat nieko nematė, reikia matyti vaiko neturtą.
5. Vaikai išsyk, lengvai pripranta prie laimės, nes jie patys iš prigimties – džiaugsmas ir laimė.
6. Vaikų čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai giesmė, tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą.

[redaguoti] Apie žmones

1. Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti.
2. Kiekvienas žmogus gali pergyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu.
3. Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą.
4. Nėra nei blogų augalų, nei blogų žmonių. Yra tik blogų augintojų.
5. Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą.
6. Žmonės stokoja ne jėgų, o valios.

[redaguoti] Kitos

1. Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą.
2. Ar nėra tikriausias pasigailėjimas – neliesti skaudamos vietos?
3. Atkaklūs žmonės didingi.
4. Atsargumas – vyriausias išminties vaikas.
5. Aukščiausias teismas – sąžinės teismas.
6. Baimei būdinga padidinti tikrąją fakto reikšmę.
7. Beveik visa didžiadvasiškumo paslaptis glūdi žodyje atkaklumas. Atkaklumas narsai – tas pats kaip ratas svertui; tai nepaliaujamas atramos taško atsinaujinimas.
8. Būti geram visai nesunku; sunku būti teisingam.
9. Didžios širdies dorumas, virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas.
10. Dorybė turi šydą, yda kaukę.
11. Garbės troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus.
12. Globa pagal įstatymus nutraukiama globojamajam sulaukus pilnametystės, nesvarbu, ar globojamasis yra vaikas, ar visa tauta: visokia globa, kuri nesibaigia sulaukus pilnametystės, virsta uzurpacija.
13. Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas.
14. Išgydęs pamuštą peslio sparną, tampi atsakingas už jo nagus.
15. Yra didingas reginys – tai dangus, yra dar didingesnis reginys už dangų – tai žmogaus vidus.
16. Juodinti savo tėvynę – reiškia ją išduoti.
17. Juokas – tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido.
18. Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos.
19. Kančia bei darbas yra du tikri žmogaus veidai.
20. Kas yra civilizacija? Tai nuolatiniai atradimai, kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus protas; iš čia kilęs ir pats žodis – pažanga.
21. Kas kovoja prieš savo tėvynę, tas niekada netampa didvyriu.
22. Keliauti – tai kiekvieną akimirką gimti ir mirti.
23. Keturiasdešimt metų – jaunystės senatvė, penkiasdešimt – senatvės jaunystė.
24. Kiekviena socialinė doktrina, bandanti sugriauti šeimą, netikusi ir netaikytina. Šeima – tai visuomenės kristalas.
25. Kietaširdžiai žmonės negali ištikimai tarnauti kilnioms idėjoms.
26. Kitam teikiamas džiaugsmas žavi tuo, kad jis ne tik neblėsta kaip koks atspindys, bet grįžta mums dar ryškesnis.
27. Melagis dėvi velnio kostiumą. Velnias turi du vardus: vienas – „šėtonas”, kitas – „melagis”.
28. Melancholija – tai džiaugsmas būti nelaimingu.
29. Mirtis yra didžioji lygybė ir kartu didžioji laisvė.
30. Mirusieji yra nematomi, bet ne nesantys.
31. Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki.
32. Nesvarbu, kieno pusėje jėga; svarbu, kieno pusėje teisė.
33. Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti.
34. Norint išlaikyti dvasios stiprybę, reikia rūpintis kūno tvirtumu.
35. Pasaulyje nėra mažų tautų. Tautos didybė visai nematuojama jos garsumu, taip, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu.
36. Paslaptis – kaip tinklas: vos sutruks viena akis, ir visas subyra.
37. Populiarumas? Tai smulkios šlovės monetos.
38. Pradmenys, žmogaus atsinešti iš vaikystės, panašūs į jauno medžio žievėje išpjaustytas raides, kurios auga, keičiasi su juo, sudaro neatskiriamą jo dalį.
39. Pripažindamas savo kaltę, kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo garbę.
40. Santuoka – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti.
41. Svarbu nenustoti kelti klausimus.
42. Tam, kuris gyvena apgaule, tiesa dvokia.
43. Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė.
44. Teisės kova su faktu tęsiasi nuo visuomenės atsiradimo laikų. Užbaigti dvikovą, sulydyti tyrą idėją su žmogaus gyvenimo realybe, priversti teisę taikingai įsiskverbti į fakto sritį ir faktą į teisės sritį – štai išminčių darbas.
45. Tingėjimas – blogybių tėvas. Jo dukra – vagystė, o sūnus – badas.
46. Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama pažanga.
47. Tolerancija – geriausia religija.
48. Už debesies, kuris meta mums savo šešėlį, yra žvaigždė, skleidžianti mums šviesą.
49. Vidinis žmogaus gerumas – tai saulė.
50. Visa, kas didinga pasaulyje, nublanksta prieš kūdikių didingumą.
51. Visų arčiau didingumo yra garbingumas.
52. Visų aukščiausia didybė – dora ir sąžiningumas.
53. Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save.
54. Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip senatvėje.

[redaguoti] Nuorodos