Ričardas Gavelis

Iš Wikiquote.

Ričardas Gavelis (1950-2002) – lietuvių prozininkas, dramaturgas, publicistas.

[redaguoti] Aforizmai ir sentencijos

1. Aistra žudyti buvo tiesiog neišvengiamas žmonijos pomėgis. – „Septyni savižudybės būdai“.
2. Drąsiai misk kitų idėjomis. Idėjos – vienintelis penas, kurio tau niekad nepristigs. – „Vilniaus džiazas“.
3. Genijai niekuomet nepavėluoja. – „Nubaustieji“.
4. Genijaus protas geba numaldyti pirmąsias gaivališkas emocijos, o paskui laiku pasitraukia į šalį, užleidžia vietą naujoms, labiau atitinkančioms pasaulį. – „Nubaustieji“.
5. Gyvenimas yra įsisąmoninta kančia, o geriausiai tos kančios atmainas perpranta savižudiški kūrėjai. – „Septyni savižudybės būdai“.
6. Gyvenime žmogus neturi daryti tik vienos klaidos: patikėti, kad blogiausios dienos jau praėjo. – „Nubaustieji“.
7. Grožis privalo būti ribotas, antraip jis neišvengiamai virsta blogiu.
8. Kada žmogaus gyvenimo indas sudūžta, nereikia rankioti šukių, lipdyti jų. Geriausia žiesti suvis naują indą. – „Jauno žmogaus memuarai“.
9. Kaip turi jaustis lemtis, kada ją pačią aplanko lemtis? – „Nubaustieji“.
10. Kartais man atrodo, kad daugybę žmonių pašalina nežinoma ranka, o niekas to nė neįtaria, visa kaltė tenka vargšei lemčiai. – „Nubaustieji“.
11. Ko vertas pasaulis, jei skiria žmogui tiek išbandymų ir skausmo, nieko nežadėdamas – nei rojaus, nei palaimos šioj žemėj. – „Vilniaus pokeris“.
12. Kūryba dažniausiai nėra nei didis smagumas, nei linksma ar pelninga profesija. – „Septyni savižudybės būdai“.
13. Meilė – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas.
14. Moterys nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – „Vilniaus pokeris“.
15. Nematai nė tikro savęs veidrodyje, nes įvairiausios svarbios tavo dalys išsibarstė įvairiose vietose, kuriose gyvenai. Jeigu žmogus nori bent trumpam tapti tikru savim, privalo mirksniu aplėkti visas savo gyvenimo vietoves ir susirinkti visą save. – „Vilniaus džiazas“.
16. Pagrindinis filosofijos klausimas: užmušti kitą ar save? Dievas jau seniai užmuštas. – „Vilniaus pokeris“.
17. Pasaulis gyveno sau, o jis sau, kasdien jiems vis sunkiau buvo susilieti. Niekaip negalėjo pasijusti esąs visumos dalis, pasijusti reikalingas ir būtinas. Pasaulis tarytum vengė jo, vienas jų – arba pasaulis, arba jis – buvo netikras. – „Nubaustieji“.
18. Rašymas tėra nuosekli ir sąmoninga savižuda, o kiekvienas tikras rašytojas yra menamas savižudis. – „Septyni savižudybės būdai“.
19. Tik neieškok jos pasauly. Prasmę gali rasti vien savyje. – „Vilniaus džiazas“.
20. Žmogaus jutimai labai netobuli, o emocijos pernelyg gaivališkos, kad perteiktų tikrą pasaulio vaizdą. – „Nubaustieji“.

[redaguoti] Nuorodos