Paulas Koelas

Iš Wikiquote.

Paulo Coelho, g. 1947 – brazilų rašytojas.

Turinys 1 Sentencijos 1.1 Apie gyvenimą 1.2 Apie širdį 1.3 Kitos 2 Nuorodos

[redaguoti] Sentencijos

[redaguoti] Apie gyvenimą

1. Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek.
2. Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų.
3. Mano gyvenimo prasmė yra tokia, kokią aš panorėsiu jam suteikti.
4. Visos gyvenimo kovos kažko išmoko – net ir tos, kurias pralaimime.

[redaguoti] Apie širdį

1. Išdavystė - tai nelauktas smūgis. Jeigu gerai pažįsti savo širdį, ji tokio dalyko niekada nepadarys. Nes tu žinai jos svajones, jos troškimus ir sugebėsi tam užbėgti už akių. Nė vienas negali pabėgti nuo savo širdies. Štai kodėl gerai klausytis, ką ji sako. Kad negautum nelaukto smūgio.
2. Net jei aš kiek ir skundžiuosi, – sako širdis, – tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti.
3. O žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada nebūsiančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes, galų gale, jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.

[redaguoti] Kitos

1. Čia yra visokių žmonių, ir kiekvieno širdyje vis kitas dievas. Mano vienintelis dievas yra Alachas, ir aš prisiekiu Alachu, jog darysiu viską, ką galėsiu ir kaip tik galėsiu, kad dar sykį įveikčiau dykumą. Tačiau aš noriu, kad kiekvienas iš jūsų taip pat nuoširdžiai prisiektų savo tikimu Dievu, kad manęs klausys bet kuriomis aplinkybėmis. Dykumoje nepaklusnumas tolygus mirčiai.
2. Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą.
3. Išmokti tėra vienintelis būdas. Veikiant.
4. Jei Dievas yra, nors tuo aš tikrai netikiu, Jis supranta, kad žmonių suvokimas ribotas. Tai Jis sukūrė tą maišatį, kur viešpatauja skurdas, neteisybė, godumas, vienatvė. Jo ketinimai, be abejo, buvo geriausi, bet rezultatai niekiniai: jei Dievas yra, Jis turi būti gailestingas kūriniams, panorusiems išeiti anksčiau iš šios žemės, ir net gali mūsų atsiprašyti už tai, kad buvome čia atsiųsti.
5. Kad tikėtum, jog eini tikru keliu, nebūtina įrodinėti, kad kito kelias klaidingas.
6. Laimės paslaptis yra matyti visus pasaulio stebuklus, sykiu nepamirštant dviejų aliejaus lašų šaukštelyje.
7. Meilė – laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. Kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame suprasti, supainioja mus ir sutrikdo.
8. Meilė - tai kada virš tavo smėlynų skrenda sakalas. Nes jam tu - žaliuojantis laukas, jis niekad iš tavęs negrįžta be grobio. Jis pažįsta tavo uolas, kopas, tavo kalnus, ir tu jam esi dosni.
9. Mes nematome didelių lobių, esančių prieš akis. O žinai kodėl? Todėl, kad žmonės netiki lobiais.
10. Mes visi girdėjome sakant: „Mes neturime kalbėti apie gerus dalykus, kurie mums atsitiko, nes kitų pavydas sugriaus mūsų laimę”. Nieko panašaus. Tie, kurie yra laimėtojai, išdidžiai kalba apie stebuklus savo gyvenime.
11. Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
12. Nors ir ką veiktų šioje žemėje žmogus, - (...) pasaulio istorijoje jis visuomet vaidina pagrindinį vaidmenį. Nors paprastai pats nieko apie tai nežino.
13. Sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs.
14. Tačiau niekas neturi pamesti iš akių to, ko trokšta. Netgi tada, – tam tikromis akimirkomis – kai tiki, kas pasaulis ir kiti žmonės stipresni už tave. Štai ir visa paslaptis: nepasiduoti.
15. Viena akimirka tu neturi nieko, kitą turi daugiau, nei gali susidoroti.
16. Visiškai nesvarbu, ką galvoja kiti – kadangi jie galvos apie tai bet kokiu atveju.

[redaguoti] Nuorodos