Markas Aurelijus

Iš Wikiquote.

Marcus Aurelius (121-180) – Romos imperatorius, filosofas.

Turinys 1 Sentencijos 1.1 Apie darbą 1.2 Apie gyvenimą 1.3 Apie sielą 1.4 Apie žmogų 1.5 Kitos 2 Nuorodos

[redaguoti] Sentencijos

[redaguoti] Apie darbą

1. Darydamas kiekvieną darbą, klausk savęs: „Ar mirtis yra baisi todėl, kad nebegalėsiu to daryti?"
2. Jeigu nori būti patenkintas, nedirbk daug darbų.
3. Rikiuoti vieną gerą darbą prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi gyvenimu.
4. Tegu tavo darbai būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje.

[redaguoti] Apie gyvenimą

1. Gyvenime svarbu ne eiti su dauguma, o sutarti su vidiniais paties suvoktais įstatymais.
2. Gyvenimo uždavinys ne tas, kad būtum daugumos pusėje, o tas, kad gyventum sutinkamai su vidiniais, tavo įsisamonintais dėsniais.
3. Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jie teikia kokią nors visuomeninę naudą.
4. Nesielk taip, lyg gyvenimas truktų tūkstančius metų.
5. Reikia taip elgtis, kalbėti ir galvoti, tarsi turėtum tuoj pat pasitraukti iš gyvenimo.

[redaguoti] Apie sielą

1. Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi.
2. Įprask įdėmiai išklausyti kito žodžius ir kiek gali įsiskverbk į kalbančiojo sielą.
3. Niekur žmogui nėra nei ramiau, nei maloniau kaip savo sieloje, ypač jeigu joje yra tai, į ką įsižiūrėjęs žmogus iš karto pasijunta visiškai ramus.
4. Siela yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir mintys.

[redaguoti] Apie žmogų

1. Kai rytą nesinori keltis, mąstyk taip: pabundu, kad darbuočiausi kaip žmogus.
2. Kas nežino, kas yra pasaulis, tas nežino, kur jis gyvena; kas nežino, kam yra gimęs, nežino nei kas yra jis pats, nei kas yra pasaulis. Kas nežino vieno iš tų dviejų dalykų, tas negalės pasakyti, kam jis yra gimęs. Ko vertas žmogus, siekiantis pagyrimo arba bijantis priekaištų žmonių, kurie patys nežino nei kur gyvena, nei kas jie yra?
3. Kiekvienas žmogus yra vertas tiek, kiek vertas tikslas, kurio jis siekia.
4. Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk.
5. Nė vienas žmogus nėra laimingas, kol jis nemano esąs laimingas.
6. Taurų, geranorį ir nuoširdų žmogų galima pažinti iš akių.
7. Tobulas žmogus stengiasi kiekvieną dieną nugyventi kaip paskutinę, nesiblaškydamas, nepasiduodamas neveiklumui, neapsimetinėdamas.
8. Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti žmogus, laikas juo tapti.
9. Žiūrėk, kad nežmonėms nejaustum to, ką tie [ne]žmonės jaučia žmonėms.
10. Žmonės yra gimę vieni kitiems, taigi, arba mokyk juos, arba pakęsk.
11. Žmonės klysta prieš savo valią.

[redaguoti] Kitos

1. Atmink, jog tave valdanti jėga glūdi tavyje.
2. Atsimink, kad pakeisti savo nuomonę ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti klaidą, yra didesnė laisvė, negu atkakliai laikytis klaidos.
3. Garbėtroška savo gėriu laiko kito žmogaus veiksmus, mėgstantis malonumus – savo paties patiriamą būseną, o protingas žmogus – savo veiklą.
4. Geriausias būdas keršyti priešui – nebūti panašiu į jį.
5. Imk nesidžiaugdamas, atiduok negailėdamas.
6. Jeigu gali pamokyti klystantį, pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas atlaidumas.
7. Juokinga, kad nebėgame nuo savų blogybių, nors tai yra įmanoma, o stengiamės pabėgti nuo svetimų, nors tai neįmanoma.
8. Kaltesnis yra tas, kuris nusikalsta dėl nuodėmės saldumo, negu tas, kuris tai padaro iš skausmo.
9. Ką galvoji, toks ir esi.
10. Kiekvieno dalyko žiūrėk, koks yra jo pagrindas, ar tai būtų įsitikinimai, ar veikla.
11. Kitų nuodėmes palikime tiems, kurie jas padarė.
12. Koks žemas ir veidmainis yra tas, kuris sako: „Aš nutariau būti nuoširdus su tavimi". Ką darai, žmogau? To nereikia iš anksto pareikšti; tai paaiškės iš poelgių. Tai turi būti parašyta tau ant kaktos, girdėtis iš balso, matytis iš akių. Nuoširdus ir geras žmogus turi būti panašus į atsiduodantį prakaitu, kad tas, kuris stovi šalia, psiriartinęs, nori nenori, jį užuostų. Prikišamai rodomas nuoširdumas yra peilis. Nėra nieko bjauriau už vilkišką draugystę; saugokis jos labiau už viską. Gerą, paprastą ir nuoširdų žmogų pažinsi iš jo akių. To nepaslėpsi.
13. Kuo dažniau grįši prie dvasinės pusiausvyros, tuo ji bus tvirtesnė.
14. Lengviausiai susitaikysi su mirtimi, jeigu pagalvosi apie tai, kokius dalykus paliksi, nuo kokių žmonių pasitrauksi žmonių, su kuo tavo sielai nebereikės turėti nieko bendra.
15. Nedaryk to, ką smerkia tavo sąžinė, ir nekalbėk to, kas nesiderina su tiesa Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo gyvenimo paskirtį.
16. Negalvok apie tai, ko neturi, tarsi turėtum, bet iš to, ką turi, išrink pačius vertingiausius dalykus ir pagalvok, kaip stengtumeisi juos įsigyti, jeigu jų neturėtum.
17. Net ir norėdamas negalėtum atsiskirti nuo žmonijos. Tu gyveni joje, ja ir jai. Mes visi sukurti sąveikauti, kaip kojos, rankos, akys.
18. Neteisingumas ne visuomet susijęs su kokiu nors veiksmu; dažnai tai kaip tik neveiklumas.
19. Niekam neatsitinka nieko tokio, ko jis negalėtų ištverti.
20. Niekingiausia silpnadvasiškumo atmaina – gailestis sau pačiam.
21. Pakeisk požiūrį į dalykus, kurie tave trikdo, ir tau jie bus nepavojingi.
22. Pakeisti savo nuomonę, pritarti tam, kuris kalba teisingai, – nereiškia prarasti laisvę.
23. Pašalink įsitikinimą ir išnyks skriaudos pajautimas, pašalink skriaudos pajautimą ir išnyks skriauda.
24. Pirma, nedaryk nieko be priežasties ir tikslo. Antra, nedaryk nieko, kas neduotų naudos visuomenei.
25. Reikia pačiam būti tiesiam, o ne laukti, kad kiti tave prilaikytų.
26. Skausmas yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk valią tą vaizdinį pakeisti, jį atmesk, liaukis skundęsis, ir skausmas dings.
27. Susikaupk! Protas, kuris tave valdo, jaučia pasitenkinimą, kai elgiesi teisingai, dėl to išlaiko vidinę ramybę.
28. Tau skirtas laikas yra ribotas, ir jeigu nepasinaudosi juo, kad tobulintum save, jis praeis, o praėjęs jau nebesugrįš.
29. Tavo mintis tegu būna paprasta,nepapuošta; kalbėk nedaug; nebūk šimtadarbis.
30. Visuotinė istorija – tai visuotinis teismas.

[redaguoti] Nuorodos