Liudvigas Fojerbachas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ludwig Feuerbach (1804-1872) – vokiečių filosofas.

Liudvigas Fojerbachas

Sentencijos[keisti]

  1. Atskiras žmogus neturi savyje žmogiškosios esmės nei kaip dorovinė, nei kaip mąstančioji būtybė. Žmogiškoji esmė reiškiasi tik bendraujant, vienybėje žmogaus su žmogumi, vienybėje, besiremiančioje tik realiu skirtumu tarp AŠ ir TU.
  2. Yra ne tik pavienis arba individualus, bet ir socialinis, šeiminis, korporatyvinis, bendruomeninis, patriotinis egoizmas.
  3. Jei žmogus nemirtų... jei jis gyventų amžinai, vadinasi, jei nebūtų mirties, nebūtų ir religijos. Religinga mintis... yra mintis apie mirtį... Tik žmogaus kapas yra dievų gimimo vieta.
  4. Kad žmogų pažintume, reikia jį pamilti.
  5. Kai sugebėjimas neturi kur pasireikšti, nelieka ir paties sugebėjimo.
  6. Kur nėra sąlygų laimei, ten nepakanka jų ir dorybei. Dorybei, kaip ir kūnui, reikia maisto, drabužių, šviesos, oro, būsto.
  7. Tavo pirmoji pareiga yra padaryti save patį laimingu.
  8. Vyras ir moteris skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros politikės kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus.
  9. Žmogus dievu laiko vien tai, kas jam turi esminę vertę, kas jam atrodo tobula, nuostabu, kas suteikia jam tikrą pasitenkinimą. Jeigu tu suvoki jausmą kaip nuostabų dalyką, tai tuo jis ir yra tau dieviška savybė. Todėl jaučiantis, jausmingas žmogus tiki vien jaučiančiu, jausmingu dievu, t.y. jis tiki vien tik savosios būties ir esmės tikrumu, nes jis negali tikėti niekuo kitu, kaip vien tuo, kuo jis savo esme pats yra. [...] Dievas yra žmogui pakiliausių jausmų ir minčių metraštis, geneologinė knyga, į kurią jis įrašo vardus tik tų, kurie jam yra brangiausi ir švenčiausi.
  10. Žmogus yra tai, ką jis valgo.