Levas Tolstojus

Iš Wikiquote.

Levas Tolstojus (1828-1910) – rusų rašytojas.

Turinys 1 Sentencijos 1.1 Apie gyvenimą 1.2 Apie žmogų 1.3 Kitos 2 Nuorodos

[redaguoti] Sentencijos

[redaguoti] Apie gyvenimą

1. Aš žinau žmogaus gyvenime tik dvi nelaimes: sąžinės graužimą ir ligą.
2. Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai tik todėl, kad tavo protas eina klaidingu keliu.
3. Nepasitenkinimas savimi yra būtina protingo gyvenimo sąlyga. Tik šis nepasitenkinimas skatina tobulėti.

[redaguoti] Apie žmogų

1. Jei nedori žmonės susivienija, jie tampa jėga, tad padoriems žmonėms reikia padaryti tą patį.
2. Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau būtų valdyti savo sielą bei kūną.
3. Kiekviename žmoguje ir jo poelgiuose visuomet galima atpažinti save.
4. Kuo daugiau žmogus duoda žmonėms ir mažiau reikalauja sau, tuo jis geresnis; kuo mažiau duoda kitiems ir daugiau reikalauja sau, tuo jis blogesnis.
5. Mokslo poreikis žmonėms yra įgimtas; žmonės trokšta ir ieško mokslo, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti.
6. Žmogaus elgesys yra vardiklis, o nuomonė apie save – skaitiklis, kuo didesnis skaitiklis, tuo žmogus nemalonesnis.
7. Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
8. Žmonės savo kūnu skiriasi labai mažai, skirtumų beveik nėra; dvasiniai jų skirtumai – dideli, neišmatuojami.

[redaguoti] Kitos

1. Aforizmai – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos proto veiklos, bet priešingai, ją skatina.
2. Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.
3. Aš tikiu Dievu, kuris man yra Dvasia, Meilė, visų dalykų Viešpats. Tikiu, kad jis yra manyje, kaip aš esu jame.
4. Bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo saugaisi, o draugu pasikliauji.
5. Dvasinę žaizdą, kaip ir fizinę, išgydo tik trykštanti vidinė gyvybės jėga.
6. Įprotis dykinėti baisesnis už visas nelaimes.
7. Jei ieškai draugų be trūkumų, rizikuoji likti vienas.
8. Kaip nuo žvakės užsidega kita ir dar tūkstančiai, taip viena širdis uždega kitą ir visus tūkstančius.
9. Kas protinga ir kas dora, visada sutampa.
10. Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė.
11. Menas nėra malonumas, paguoda ar pramoga; menas yra didis dalykas. Menas yra žmogaus gyvenimo būdas, perkeliantis žmonių protingą sąmonę į jausmą.
12. Mirties baimė atvirkščiai proporcinga doram gyvenimui.
13. Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi.
14. Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo. Dėl jo visas pasaulio blogis.
15. Niekada neklausykite tų, kurie apie kitus kalba blogai, o apie jus gerai.
16. Niekas labiau netaurina žmogaus kaip darbas. Be darbo žmogus negali išlaikyti žmogiškojo orumo.
17. Patriotizmas tai vergija.
18. Prastos knygos ne tik nenaudingos – jos žalingos. Pirmiausia dera perskaityti ir pažinti pačius geruosius visų laikų ir tautų rašytojus.
19. Trumpos mintys tuo geros, kad stropų skaitytoją verčia galvoti.
20. Visai nereikia skaityti visko, reikia skaityti vien tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.
21. Žodis – didis dalykas. Didis todėl, kad žodžiu galima suvienyti žmones, žodžiu galima ir išskirti juos, žodžiu galima skelbti meilę ir įžiebti nesantaiką, neapykantą. Saugokis žodžio, atstumiančio žmogų nuo žmogaus.
22. Laimė yra alegorija, tuo tarpu nelaimė - istorija.

[redaguoti] Nuorodos