Karlas Gustavas Jungas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Carl Gustav Jung (1875-1961) – šveicarų psichologas, psichiatras, filosofas.

Karlas Gustavas Jungas

Sentencijos[keisti]

  1. Dažnai rankos išsprendžia paslaptį, su kuria intelektas kovojo veltui.
  2. Fanatizmas yra užslopintos abejonės požymis.
  3. Gyvenimas būna prasmingas arba beprasmis. Aš puoselėju savo nerimastingą viltį, kad prasmė nugalės ir įsiviešpataus.
  4. Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą.
  5. Kai pasaulis padalintas geležine uždanga, galime tikėtis bet kokių keistų dalykų, nes kai jie atsitinka individui, tai reiškia visišką atskyrumą, kurį akimirksniu kompensuoja visumos ir vienybės simboliais.
  6. Kas yra religija? Religija yra psichoterapinė sistema.
  7. Kiekvienas žalingas įprotis yra blogas, nesvarbu ar būti narkomanu, alkoholiu ar priklausyti nuo morfijaus ar idealizmo.
  8. Kūryba neatsiejama nuo kolektyvinių pasąmoninių archetipų raiškos.
  9. Mūsų darbai kalba už mus.
  10. Netgi aukšto intelekto žmogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trūksta intuicijos ar jautrumo.
  11. Normalus žmogus be išlygų paklūsta visuotiniams reikalavimams; aplinkkelių žmogus, neišgalintis žingsniuoti koja kojon su normaliaisiais, šalikelėse aptiks tai, ką irgi reikės pavadinti gyvenimu. Santykinis menininko nemokėjimas prisitakyti iš tiesų yra jo pranašumas, leidžiantis jam laiktytis ištryptų kelių nuošalėse, įsiklausyti į dvasios šauksmą ir atrasti tai, apie ką kiti net nenutuokia.
  12. Nuodėmės išpažinimas suteikia jėgų gyventi toliau, priešingu atveju – žmogus pasmerkia save neišvengiamom kančiom.
  13. Psichinės kančios atveju, kuri visada izoliuoja individą nuo visuomenės, nuo, taip vadinamos, normalių žmonių bendruomenės, didelę reikšmę turi supratimas, o greičiau tikėjimas, kad konfliktas nėra individuali tragedija, bet sykiu visų kančia, bendra laiko našta.
  14. „Riksmas“ yra visada tik triukšmas ir ne muzika.
  15. Turime išmokti gyventi su blogiu, nes jis nori gyventi su mumis.
  16. Vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja, o kas pažvelgia vidun, prabunda.
  17. Žmogus, kuris nepraėjo per savo aistrų pragarą, niekada neįveikė jų.

Nuorodos[keisti]