Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas
Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas (vok.Gottfried Leibniz, (1646-1716) – vokiečių filosofas, mokslininkas, visuomenės veikėjas.
Sentencijos
[keisti]- Aš įsitikinęs, kad silpna galva, turėdama pagalbinių sugebėjimų ir lavindama juos, gali pralenkti visų geriausią, panašiai kaip vaikas gali su liniuote nubrėžti tiesesnę liniją negu didis meistras ranka.
- Bibliotekos – tai žmogaus dvasinių vertybių lobynas.
- Dabartis visada kupina ateities.
- Džiaugtis kito linksmumu kilniaširdiškiau, nei liūdėti dėl jo nelaimės.
- Kuklūs žmonės linkę susigėsti būdami jau vien nepadoraus poelgio liudininkai.
- Mylėti – tai kito laimėje atrasti savo paties laimę.
- Mūsų laimė – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų malonumų ir didesnio tobulumo siekimas – štai kas yra laimė.
- Mūsų pasaulis – geriausias iš geriausių, arba, kitaip tariant, tobulas, nes, jei Dievas, būdamas visagalis, galėjo sukurti tobulą pasaulį, sunku būtų patikėti, kad jis tokio nesukūrė.
- O dėl gėdos, tai įdomu, kad kartais kuklūs žmonės, būdami nepadoraus poelgio liudininkais, pajunta kažką panašaus į gėdą.
- Pavydas yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti.
- Sielvartas – tai dvasios nerimas, paskata vis svarstyti apie prarastą gerovę, kuria dar galima būtų buvę mėgautis, arba kančia dėl šį momentą dvasią slegiančio blogio.
