Fransas Kafka
Franz Kafka (1883-1924) – žydų romanistas.
Sentencijos
[keisti]- Aš visai nesidomiu literatūra, aš pats – literatūra.
- Dažnai geriau likti su pančiais nei būti laisvam. – „Išbandymas“.
- Galite paprieštarauti, kad tai visai ne išbandymas; ir būsite visiškai teisūs, nes tai tampa išbandymu tik tada, kai aš manau tai esant išbandymu. – „Išbandymas“.
- Yra dvi svarbiausios nuodėmės, po kurių seka kitos – nekantrumas ir tinginystė.
- Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys kūnai neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – „Pilis“.
- Kartais įsivaizduoju išskleistą pasaulio žemėlapį ir Tave, išsitiesusį įstrižai jo. Ir rodosi man tuomet, kad savo gyvenimui galiu rinktis tik tas vietas, kurių Tu arba nesi uždengęs, arba kurios Tau nepasiekiamos.
- Kas išsaugo sugebėjimą matyti grožį – nesensta.
- – Keista, – pasakė panelė Biurstner, – keista, kad man tenka uždrausti jums būtent tai, ką jūs patys turėjote sau uždrausti. – „Procesas“.
- Knyga turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo.
- Meilė nėra problematiška kaip ir transporto priemonė. Problematiški yra vairuotojas, keleiviai ir gatvė.
- Svarbu nesustoti pusiaukelėje, tai beprasmiškiausia ne tik reikaluose, bet ir apskritai visada ir visur. – „Procesas“.
- Teismui nieko iš tavęs nereikia. Teismas priima tave, kai tu ateini, ir paleidžia, kai tu išeini. – „Procesas“.
- Tu per daug ieškai kitų pagalbos. Nejaugi tu nepastebi, kad ta pagalba netikra? – „Procesas“.
