Džonas Miltonas
Iš Wikiquote.
John Milton (1608-1674) – anglų poetas.
[redaguoti] Citatos
- Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Geriau pragare valdyti, nei danguj patarnauti. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Kaip krito! Ir kaip pasikeitė tai, /Kas palaimintoj šviesos karalystėj /Apdovanotas nepaprastu švytėjimu /Užtemdydavo miriadus ryškius. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Puolęs angele, būt silpnam – /Prastas reikalas ir tik kančia,/ gerai įsidėmėk, tau lemta niekad nedaryti gero, /Vien blogis tau vienintelė palaima. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Kol kas neprarado jo kūnas švytėjimo, /Neatrodė archangelu puolusiuoju/ Nesimatė aptemusio šlovės troškimo. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Galiu apginti amžinąjį Dievo atvaizdą, pateisinti Dievo kelią pas žmogų. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Protas, esantis savo vietoj, gali paversti pragarą dangum, o dangų – pragaru. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Dėl žmogaus pirmojo nepaklusnumo,/ Ir vaisiaus nuo uždrausto medžio,/ Kurio skonis atvedė mirtį į šį pasaulį,/ Ir visas mūsų kančias praradus Edeną. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Kas, kad pieva prarasta? Niekas neprarasta dar. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Kas nugali jėga, nugali savo priešą tik iš dalies. — Prarastasis rojus, 1 knyga
- Palyginkit tai, kas didinga su tuo, kas maža. — Prarastasis rojus, 2 knyga
- Kilniais ketinimais dar švytėjo jo veidas, didingais nors ir apleistais. — Prarastasis rojus, 2 knyga
- Tupėt čia tamsoj perint beprasmiškas imperijas. — Prarastasis rojus, 2 knyga
- Griuvėsiai ant griuvėsių, triukšmas triukšme, net sąmyšis ir tas sumišęs. — Prarastasis rojus, 2 knyga
- Sugėdintas velnias sustojo suvokęs, koks didis yra gėris, ir kokia puiki pati dorybė. — Prarastasis rojus, 4 knyga
- Blogi, tapk man Dievu. — Prarastasis rojus, 4 knyga
- Milijonai dvasių vaikšto žeme mums nematant,/ Kai būname budrūs, ir kai užmiegam. — Prarastasis rojus, 4 knyga
- Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kad gyvių laikas. — Prarastasis rojus, 4 knyga
- Žaltys – klastingiausias iš visų gyvių lauke. — Prarastasis rojus, 9 knyga
- Visas pasaulis buvo jų, – galėjo rinktis kur ilsėtis, o Dievo apvaizda buvo jų palyda. Ranka rankon susikibę atsargiai ir lėtai jie tęsė savo vienišą kelionę per Edeną. — Prarastasis rojus, 12 knyga
- Proto šaltumas išsklaidė aistras. — Samsonas kovotojas
- Meilės kivirčai dažnai pasibaigia maloninga santaika. — Samsonas kovotojas
- Nėra dėl ko čia verkti, raudoti ar muštis į krūtinę. Nei smerkimo ar paniekos, nei nepritarimo ar kaltinimo - nieko, išskyrus gėrį ir grožį, ir tai, kas nuramintų mus pasitinkant didingą mirtį. — Samsonas kovotojas
- Tamsa vidurdienio šviesoj, beviltiška tamsa, visiškas užtemimas, ir nėra vilties susigrąžinti dieną. — Samsonas kovotojas