Džonas Miltonas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Džonas Miltonas (angl.John Milton, (1608-1674) – anglų poetas.

Džonas Miltonas

Aforizmai ir sentencijos[keisti]

  1. Blogi, tapk man Dievu. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  2. Dėl žmogaus pirmojo nepaklusnumo, / Ir vaisiaus nuo uždrausto medžio, / Kurio skonis atvedė mirtį į šį pasaulį, / Ir visas mūsų kančias praradus Edeną. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  3. Galiu apginti amžinąjį Dievo atvaizdą, pateisinti Dievo kelią pas žmogų. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  4. Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  5. Geriau pragare valdyti, nei danguj patarnauti. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  6. Griuvėsiai ant griuvėsių, triukšmas triukšme, net sąmyšis ir tas sumišęs. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  7. Kaip krito! Ir kaip pasikeitė tai, / Kas palaimintoj šviesos karalystėj / Apdovanotas nepaprastu švytėjimu / Užtemdydavo miriadus ryškius. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  8. Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kad gyvių laikas. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  9. Kas, kad pieva prarasta? Niekas neprarasta dar. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  10. Kas nugali jėga, nugali savo priešą tik iš dalies. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  11. Kilniais ketinimais dar švytėjo jo veidas, didingais nors ir apleistais. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  12. Kol kas neprarado jo kūnas švytėjimo, / Neatrodė archangelu puolusiuoju / Nesimatė aptemusio šlovės troškimo. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  13. Meilės kivirčai dažnai pasibaigia maloninga santaika. – „Samsonas kovotojas“.
  14. Milijonai dvasių vaikšto žeme mums nematant, / Kai būname budrūs, ir kai užmiegam. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  15. Nėra apgailėtinas tas, kas apanka. Apgailėtinas tas, kuris nesugeba su tuo susitaikyti.
  16. Nėra dėl ko čia verkti, raudoti ar muštis į krūtinę. Nei smerkimo ar paniekos, nei nepritarimo ar kaltinimo – nieko, išskyrus gėrį ir grožį, ir tai, kas nuramintų mus pasitinkant didingą mirtį. – „Samsonas kovotojas“.
  17. Palyginkit tai, kas didinga su tuo, kas maža. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  18. Protas, esantis savo vietoj, gali paversti pragarą dangum, o dangų – pragaru. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  19. Protas yra savarankiška būtis, galinti padaryti iš pragaro rojų, o iš rojaus – pragarą.
  20. Protas turi savo valią ir jis pats gali iš dangaus sukurti pragarą arba iš pragaro dangų.
  21. Proto šaltumas išsklaidė aistras. – „Samsonas kovotojas“.
  22. Puolęs angele, būt silpnam – / Prastas reikalas ir tik kančia,/ gerai įsidėmėk, tau lemta niekad nedaryti gero, / Vien blogis tau vienintelė palaima. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  23. Sakoma, kad moterys – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa.
  24. Sugėdintas velnias sustojo suvokęs, koks didis yra gėris, ir kokia puiki pati dorybė. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  25. Tamsa vidurdienio šviesoj, beviltiška tamsa, visiškas užtemimas, ir nėra vilties susigrąžinti dieną. – „Samsonas kovotojas“.
  26. Tupėt čia tamsoj perint beprasmiškas imperijas. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  27. Visas pasaulis buvo jų, – galėjo rinktis kur ilsėtis, o Dievo apvaizda buvo jų palyda. Ranka rankon susikibę atsargiai ir lėtai jie tęsė savo vienišą kelionę per Edeną. – „Prarastasis rojus“, 12 knyga.
  28. Žaltys – klastingiausias iš visų gyvių lauke. – „Prarastasis rojus“, 9 knyga.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje