Džonas Miltonas

Iš Wikiquote.

John Milton (1608-1674) – anglų poetas.

[redaguoti] Citatos

1. Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. — Prarastasis rojus, 1 knyga
2. Geriau pragare valdyti, nei danguj patarnauti. — Prarastasis rojus, 1 knyga
3. Kaip krito! Ir kaip pasikeitė tai, /Kas palaimintoj šviesos karalystėj /Apdovanotas nepaprastu švytėjimu /Užtemdydavo miriadus ryškius. — Prarastasis rojus, 1 knyga
4. Puolęs angele, būt silpnam – /Prastas reikalas ir tik kančia,/ gerai įsidėmėk, tau lemta niekad nedaryti gero, /Vien blogis tau vienintelė palaima. — Prarastasis rojus, 1 knyga
5. Kol kas neprarado jo kūnas švytėjimo, /Neatrodė archangelu puolusiuoju/ Nesimatė aptemusio šlovės troškimo. — Prarastasis rojus, 1 knyga
6. Galiu apginti amžinąjį Dievo atvaizdą, pateisinti Dievo kelią pas žmogų. — Prarastasis rojus, 1 knyga
7. Protas, esantis savo vietoj, gali paversti pragarą dangum, o dangų – pragaru. — Prarastasis rojus, 1 knyga
8. Dėl žmogaus pirmojo nepaklusnumo,/ Ir vaisiaus nuo uždrausto medžio,/ Kurio skonis atvedė mirtį į šį pasaulį,/ Ir visas mūsų kančias praradus Edeną. — Prarastasis rojus, 1 knyga
9. Kas, kad pieva prarasta? Niekas neprarasta dar. — Prarastasis rojus, 1 knyga
10. Kas nugali jėga, nugali savo priešą tik iš dalies. — Prarastasis rojus, 1 knyga
11. Palyginkit tai, kas didinga su tuo, kas maža. — Prarastasis rojus, 2 knyga
12. Kilniais ketinimais dar švytėjo jo veidas, didingais nors ir apleistais. — Prarastasis rojus, 2 knyga
13. Tupėt čia tamsoj perint beprasmiškas imperijas. — Prarastasis rojus, 2 knyga
14. Griuvėsiai ant griuvėsių, triukšmas triukšme, net sąmyšis ir tas sumišęs. — Prarastasis rojus, 2 knyga
15. Sugėdintas velnias sustojo suvokęs, koks didis yra gėris, ir kokia puiki pati dorybė. — Prarastasis rojus, 4 knyga
16. Blogi, tapk man Dievu. — Prarastasis rojus, 4 knyga
17. Milijonai dvasių vaikšto žeme mums nematant,/ Kai būname budrūs, ir kai užmiegam. — Prarastasis rojus, 4 knyga
18. Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kad gyvių laikas. — Prarastasis rojus, 4 knyga
19. Žaltys – klastingiausias iš visų gyvių lauke. — Prarastasis rojus, 9 knyga
20. Visas pasaulis buvo jų, – galėjo rinktis kur ilsėtis, o Dievo apvaizda buvo jų palyda. Ranka rankon susikibę atsargiai ir lėtai jie tęsė savo vienišą kelionę per Edeną. — Prarastasis rojus, 12 knyga
21. Proto šaltumas išsklaidė aistras. — Samsonas kovotojas
22. Meilės kivirčai dažnai pasibaigia maloninga santaika. — Samsonas kovotojas
23. Nėra dėl ko čia verkti, raudoti ar muštis į krūtinę. Nei smerkimo ar paniekos, nei nepritarimo ar kaltinimo - nieko, išskyrus gėrį ir grožį, ir tai, kas nuramintų mus pasitinkant didingą mirtį. — Samsonas kovotojas
24. Tamsa vidurdienio šviesoj, beviltiška tamsa, visiškas užtemimas, ir nėra vilties susigrąžinti dieną. — Samsonas kovotojas