Džonas Miltonas
Iš Wikiquote.
John Milton (1608-1674) – anglų poetas.
Aforizmai ir sentencijos [redaguoti]
- Blogi, tapk man Dievu. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Dėl žmogaus pirmojo nepaklusnumo, / Ir vaisiaus nuo uždrausto medžio, / Kurio skonis atvedė mirtį į šį pasaulį, / Ir visas mūsų kančias praradus Edeną. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Galiu apginti amžinąjį Dievo atvaizdą, pateisinti Dievo kelią pas žmogų. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Geriau pragare valdyti, nei danguj patarnauti. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Griuvėsiai ant griuvėsių, triukšmas triukšme, net sąmyšis ir tas sumišęs. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Kaip krito! Ir kaip pasikeitė tai, / Kas palaimintoj šviesos karalystėj / Apdovanotas nepaprastu švytėjimu / Užtemdydavo miriadus ryškius. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kad gyvių laikas. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Kas, kad pieva prarasta? Niekas neprarasta dar. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Kas nugali jėga, nugali savo priešą tik iš dalies. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Kilniais ketinimais dar švytėjo jo veidas, didingais nors ir apleistais. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Kol kas neprarado jo kūnas švytėjimo, / Neatrodė archangelu puolusiuoju / Nesimatė aptemusio šlovės troškimo. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Meilės kivirčai dažnai pasibaigia maloninga santaika. – „Samsonas kovotojas“.
- Milijonai dvasių vaikšto žeme mums nematant, / Kai būname budrūs, ir kai užmiegam. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Nėra dėl ko čia verkti, raudoti ar muštis į krūtinę. Nei smerkimo ar paniekos, nei nepritarimo ar kaltinimo – nieko, išskyrus gėrį ir grožį, ir tai, kas nuramintų mus pasitinkant didingą mirtį. – „Samsonas kovotojas“.
- Palyginkit tai, kas didinga su tuo, kas maža. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Protas, esantis savo vietoj, gali paversti pragarą dangum, o dangų – pragaru. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Protas yra savarankiška būtis, galinti padaryti iš pragaro rojų, o iš rojaus – pragarą.
- Proto šaltumas išsklaidė aistras. – „Samsonas kovotojas“.
- Puolęs angele, būt silpnam – / Prastas reikalas ir tik kančia,/ gerai įsidėmėk, tau lemta niekad nedaryti gero, / Vien blogis tau vienintelė palaima. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Sugėdintas velnias sustojo suvokęs, koks didis yra gėris, ir kokia puiki pati dorybė. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Tamsa vidurdienio šviesoj, beviltiška tamsa, visiškas užtemimas, ir nėra vilties susigrąžinti dieną. – „Samsonas kovotojas“.
- Tupėt čia tamsoj perint beprasmiškas imperijas. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Visas pasaulis buvo jų, – galėjo rinktis kur ilsėtis, o Dievo apvaizda buvo jų palyda. Ranka rankon susikibę atsargiai ir lėtai jie tęsė savo vienišą kelionę per Edeną. – „Prarastasis rojus“, 12 knyga.
- Žaltys – klastingiausias iš visų gyvių lauke. – „Prarastasis rojus“, 9 knyga.
