Bruno Ferrero
Iš Wikiquote.
Bruno Ferrero – italų rašytojas ir kunigas salezietis.
[redaguoti] Sentencijos
- Gyvenimas teka mumyse lyg rami upė, ir tai – stebuklas. Tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena diena yra nauja dovana, baltas neprirašytas lapas.
- Gyvenimas – ne tarpelis tarp dviejų datų. Apglėbk kiekvieną savo gyvenimo akimirką tučtuojau. Gyvenimas – tai visa, ką turime.
- Išgelbėti pasauliui reikia, kad bent vienas to norintis žmogus tai pradėtų.
- Kai išmoksite gyventi, pats gyvenimas bus jums atlygis.
- Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus.
- Gyvenimas turi prasmę tik tada, kai kas nors jį išklauso. Pati didžiausia dovana, kurią galime padovanoti kitam žmogui – tai nuoširdžiai jį išklausyti.
- Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia.
- Pasaulis panašus į laiptus, kuriais žmogus visą laiką tik ir mėgina ropštis, besistengdamas pakilti kuo aukščiau.
- Plačiai pasklidusi mintis nebūtinai yra protinga.
- Šypsena – tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie.
- Žmogiškos būtybės yra trapios ir pažeidžiamos. Ant visų prilipdyta etiketė: „Elgtis rūpestingai, naudotis atsargiai, dūžtanti prekė“.
