Bronislovas Lubys
Bronislovas Lubys (1938-2011) – pramonininkas bei verslininkas, vadybininkas, žiniasklaidos magnatas, lietuviško koncerno „Achemos grupė" steigėjas bei vadovas, pagrindinis akcininkas, chemijos pramonės inžinierius ir mokslų daktaras, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, kultūros bei sporto mecenatas, Jonavos rajono garbės pilietis, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, rankininkas, TSRS vandens turizmo čempionas.
Sentencijos
[keisti]- Ekonomika kalba skaičiais, o ne jausmais.
- Jau nebe tas pats "Azotas", veikęs sovietiniais metais. Privatizuojamas objektas buvo praradęs pusę galingumų, nes neatlaikė energetikos kainų kilimo. Dalis cechų tuomet buvo sustabdyta, kitą dalį nugriovėme po privatizacijos, kai kuriuos cechus rekonstravome.
- Jei dar porą kartų dienraštis, kainuojantis 50 centų, mane užsipuls, jei toliau skirs tiek daug dėmesio mano personai, pradėsiu leisti naują bulvarinį laikraštį. Ir tai bus juodas, purvinas bulvaras, kokio Lietuva dar nėra mačiusi. Ir jo kaina bus ne daugiau kaip 10 centų.
- Jei žiniasklaida nuolat kartoja, kad aš nesu „ubagas“, dėl paskolų tartis su bankais daug lengviau.
- Kai mane vadina oligarchu, tik šypteliu. Nėra Lietuvoje oligarchų. Ir nebus. Tam per maža rinka.
- Kazino Lietuvoje man tėra eilinė eilutė mūsų verslo balanse.
- Man pusiau su bėda sekasi verslas.
- Mano jaunėlis aštuonmetis anūkas „kaifuoja" dėl tokių prezidento savybių. Man kur kas svarbiau p. Pakso pažadas mažinti mokesčius, jį ir aš, ir LPK nuolat jam priminsime.
- Mes nekūrėme kooperatyvų, nevažinėjome į užsienį. Kolegos aukso karštligės laikais tokiu būdu susikrovė turtus, ir tuo aš labai džiaugiuosi. Tačiau mes, pramonininkai, pasirinkome privatizacijos kelią.
- Neturiu didelių kasdienių išlaidų. Gyvenu ramų, įprastą miesčionio gyvenimą.
- Pinigai – laisvės padidėjimas keliais laipsniais.
- Politika ir makroekonomika – neatskiriami dalykai.
- Politika man nesuteikė dvasinio pasitenkinimo.
- 700.000 Lt – nedidelė suma bendrame „Achemos grupės" verslo katile. - Apie rinkimams paaukotus apie 700.000 Lt (ir net daugiau), parėmus daugiau kaip 5 kandidatus (vien Valdui Adamkui skyrus 300.000 Lt).
- Taigi už mano prezidentą, už p. Paksą. Prezidentas elektas (išrinktasis prezidentas) po inauguracijos bus mano, kaip ir visų mūsų, Lietuvos piliečių, tikrasis prezidentas. Tauta nusprendė, tai ir liks. Todėl būtina į šalį nustumti asmeniškumus ir gyventi toliau. Tai tvirta mano nuostata, o ne kokia veidmainystė ar poza.
- Tiek pinigų, kad privatizuotume Lietuvos pramoninius objektus, žinoma, neturėjome. Galėjome užstatyti butą, automobilį, bet kas iš to. Tačiau bankai mumis pasitikėjo, nes jau tuomet mes, pramonininkai, buvome užsidirbę gerą vardą. Be to, užstatydavome privatizacijos konkurso nugalėtojo juridinę sutartį. Tai Vakaruose įprasta procedūra.
- Verslo sėkmės receptas – darbštumas, stipri ir patikima komanda, verslo etikos laikymasis, išsilavinimas, profesionalumas.
- Vien pernai išeitinėms pašalpoms išmokėjome per 1,5 mln. Lt. Jei sumažės krovinių iš Rusijos, ir šiais metais turėsime atleisti kažkiek žmonių. Tačiau geriau penkiese išplaukti valtimi, negu nuskęsti visam laivui. - Apie KLASCO.
