Šarlis Luji Monteskje

Iš Wikiquote.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Charles de Montesquieu (1689-1755) – prancūzų rašytojas, filosofas.

Šarlis Luji Monteskje

Turinys

[redaguoti] Sentencijos

[redaguoti] Apie darbą

  1. Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus darbus.
  2. Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijum, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais.
  3. Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu.

[redaguoti] Kitos

  1. Dykinėjimas labiau už visas kitas ydas silpnina narsą.
  2. Dykūnai – visada didieji plepiai. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi.
  3. Gamta, matyt, išmintingai pasirūpino tuo, kad žmogiškosios kvailystės greitai išnyktų, o knygos jas įamžina. Kvailys nori, kad palikuonys žinotų, jog jis gyveno pasaulyje, ir kad jie niekada nepamirštų, jog jis buvo kvailys.
  4. Geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją turėti tėvams.
  5. Iš pradžių reikia būti blogu piliečiu, kad vėliau taptum geru vergu.
  6. Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų.
  7. Kai gaudomas sąmojis, kartais pagaunama tik kvailystė.
  8. Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau perdaug senas.
  9. Laisvė yra gėrybė, kuri leidžia naudotis kitomis gėrybėmis.
  10. Laisvė – tai teisė daryti viską, ką leidžia įstatymai.
  11. Laukiniai, norėdami gauti vaisių, nukerta medį. Tokia despotiškos vyriausybės esmė.
  12. Leisti sau nesilaikyti mandagumo taisyklių – ar tai nereiškia ieškoti galimybių laisvai rodyti savo trūkumus?
  13. Moteriai būti gražiai yra tik viena galimybė, o būti patraukliai – šimtai tūkstančių.
  14. Nenaudingi įstatymai silpnina būtinus įstatymus.
  15. Niekada nedera išplėtoti temos kaip, kad nieko neliktų skaitytojui. Svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti.
  16. Norint bent truputį žinoti, reikia daug mokytis.
  17. Norint būti laimingam, to galima pasiekti. Tačiau žmonės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesnius, negu jie yra iš tikrųjų.
  18. Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo vaikams žinias, maža to, – ar perduosime jiems savo aistras.
  19. Pati žiauriausia tironija ta, kuri iškyla po teiseėtumo priedanga ir su teiseingumo vėliava.
  20. Prisiekti moteriai amžiną meilę yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas.
  21. Protas turi natūralią valdžią <...> Jam priešinamasi, tačiau šis pasipriešinimas – jo pergalė; palaukite dar truputį, ir žmogus bus priverstas grįžti prie proto.
  22. Svetima laimė visad mums atrodo perdėta.

[redaguoti] Nuorodos